Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. IL 4U 326 ## Puslapis 343 IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepa keistus išsaugoti.
in ea sententia extitimus, omni ratione, ut nobis providendum \nstatueremus, ne cuiquam ullas ad res, a Sacrosanctae Ecclesiae \ninstitutis alienas, autb-tem n-ram impertijsse videri posse\nmus, tamen cum non incognita nobis esset, Christianorum\n324\n\n## Puslapis 341\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Augustas, Dievo malone Lenkijos karalius, \ndidysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir \n1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame vi\nsiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su\ntriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te\nutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų \ništikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val\ndas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti \nkai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų \npusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto\nmis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku\nrie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei\ngomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia \nAugustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas \nValerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę \nir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos \nįtraukti į sutartį.
IL 4U 326 ## Puslapis 343 IV KNYGA tautoms, kurios paprastai patenka jų globai, visas jų teises, taip ir religijos bei tikėjimo papročius, jei pasižadėtų, nepa keistus išsaugoti. Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise. Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už są žinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjo me suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiški nančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senato riui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipa reigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui.