Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 6
Jo tėvą Igną Balinskį, Inflantų taurininką ir Vilniaus vai\nvadijos civilinį-karinį komisarą, antrasis valstybės padalijimas\nužklupo saugomą rusų kareivių namų arešte Vitebske. Būsimo\nistoriko motina - Ona Balevičiūtė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 6
Jo tėvą Igną Balinskį, Inflantų taurininką ir Vilniaus vai\nvadijos civilinį-karinį komisarą, antrasis valstybės padalijimas\nužklupo saugomą rusų kareivių namų arešte Vitebske. Būsimo\nistoriko motina - Ona Balevičiūtė.
1382 m. birželio 12 d. Jogaila atėjo nuo Vitebsko į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 35
Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir iš\nmušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su\nta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo\nVitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Ry\ngos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 35
Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir iš\nmušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su\nta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo\nVitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Ry\ngos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).
XII a. iš Polocko kunigaikštijos miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Polocko kunigaikštija pakriko. Iš jos miestų, kaip antai:\nSmolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos. Tada aisčiams jau lengviau buvo kariauti, ir XIII a.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Polocko kunigaikštija pakriko. Iš jos miestų, kaip antai:\nSmolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos. Tada aisčiams jau lengviau buvo kariauti, ir XIII a.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos.
Gediminas prie anksčiau lietuvių užvaldytų žemių pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų\nJuodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas\npridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.\nLietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.
1382 m. birželio 12 d. Jogaila nuo Vitebsko atėjo į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 35
Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir iš\nmušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su\nta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo\nVitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Ry\ngos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 35
Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir iš\nmušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su\nta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo\nVitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Ry\ngos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).
Mykolas Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, netoli Vitebsko.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 6
M. Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, neto\nli Vitebsko. Kaip pats prisipažino atsiminimuose, turėjęs „gimti\nMickūnuose, jei ne tų prakeiktųjų jėgerių ir kazokų užpuoli\nmas\"2.
Švitrigailos pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, tarp jų Vitebsko, kariai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgos\nŠvitrigailą remiantys lietuviai, rytinių\n\nLDK slaviškų žemių (Smolensko, Kijevo,\nVitebsko, Polocko) kariai - apie 6000, apie\n500 totorių; Kryžiuočių ordino Livonijos\natšakos „Rygos“ magistro pajėgos — apie\n500 riterių, apie 100 riterių — „svečių iš už-\njūrio“ (J.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgos\nŠvitrigailą remiantys lietuviai, rytinių\n\nLDK slaviškų žemių (Smolensko, Kijevo,\nVitebsko, Polocko) kariai - apie 6000, apie\n500 totorių; Kryžiuočių ordino Livonijos\natšakos „Rygos“ magistro pajėgos — apie\n500 riterių, apie 100 riterių — „svečių iš už-\njūrio“ (J.
1411 m. pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo pro Vitebską, o tų kraštų kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Vykstant Vytautui pro Polocką,\nVitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo,\njam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa\nklusnumą.
Po nepavykusio sąmokslo Švitrigaila pabėgo į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko, Smolensko, Kijevo bei kitas sritis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.\nZigmanto ryšiai su Lenkija.
Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą praleisti paskutines audringos senatvės dienas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
Vitebskas buvo viena iš vietų, kur įkurtos pijarų mokyklos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 356
Pijarų mokyklos — vienur pilnos\nkolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie-\ntose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam\nDolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va-\nleranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.\n\n#### 6.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 356
Pijarų mokyklos — vienur pilnos\nkolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie-\ntose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam\nDolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va-\nleranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.\n\n#### 6.
Vytenio ir Gedimino laikais prie Lietuvos prijungta Baltoji Rusia, įskaitant Polocką 1307 m. ir Vitebską 1320 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 36
Mindaugo laikais \nprie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-\nkais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui-\nnė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 36
Mindaugo laikais \nprie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-\nkais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui-\nnė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.
Algirdas dar Gediminui gyvam esant viešpatavo Vitebske ir Krėvoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis -\nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma-\nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės\nneįgijęs, sergėjo.
Po sąmokslininkų užpuolimo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko sritį.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.\nZigmanto ryšiai su Lenkija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.\nZigmanto ryšiai su Lenkija.
Totorių žygis nusiaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Iš Rusios miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Polocko kunigaikštija pakriko. Iš jos miestų, kaip antai:\nSmolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos. Tada aisčiams jau lengviau buvo kariauti, ir XIII a.
Algirdas, Gediminui dar gyvam esant, viešpatavo Vitebske ir Krėvoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Jau\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis -\nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma-\nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės\nneįgijęs, sergėjo.
Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo jį užėmė, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Žygiui į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
To siekė Livonijos kry- žiuočiai, kišdamiesi į susiskaldžiusios LDK reikalus, remdami buvusį didįjį kunigaikštį Švitrigailą. Prieš mūšį Žygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pa- jėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. Čia prisijungė Livonijos ma- gistro kariuomenė ir šios jungtinės pajė- gos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę).
1562 m. maskvėnai nusiaubė Vitebsko apylinkes, o lietuviai atsakydami nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 88
Kol tarp Maskvos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštysčių galiojo paliaubos, tarpusavio kovos vyko jo tik Livonijos teritorijoje, tačiau 1562 metais paliauboms pasibaigus 4 karo frontas nusidriekė visu pasie- | niu. Tais pačiais metais maskvė- nai nusiaubė Oršos, Vitebsko, Kopilino, Šklovo, Dubrovnos apylinkes, o atsakydami į tai lie- tuviai nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje. Šiose pasienio kovose nė viena pusė žymes- nių rezultatų nepasiekė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 88
Kol tarp Maskvos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštysčių galiojo paliaubos, tarpusavio kovos vyko jo tik Livonijos teritorijoje, tačiau 1562 metais paliauboms pasibaigus 4 karo frontas nusidriekė visu pasie- | niu. Tais pačiais metais maskvė- nai nusiaubė Oršos, Vitebsko, Kopilino, Šklovo, Dubrovnos apylinkes, o atsakydami į tai lie- tuviai nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje. Šiose pasienio kovose nė viena pusė žymes- nių rezultatų nepasiekė.
Švitrigaila Vitebske įsakė Alšėnų kunigaikštį nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 235
Švitrigai\nla, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį,\nįsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą\nkunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi\nno. Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū\nrus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka\nralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai,\natkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa\nskandinti.
Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutines audringos senatvės dienas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
1505 m. totoriai niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Švitrigailą rėmusiose pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, įskaitant Vitebską, kariai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
Bendrai jungtinės pajėgos galėjo sudaryti\napie 9500 karių (šaltiniuose nurodomi\nskaičiai gerokai padidinti, tai atsispindi ir\nistoriografijoje - iki 30 ooo karių).\n\nŠvitrigailos ir Livonijos ordino pajėgos\nŠvitrigailą remiantys lietuviai, rytinių\n\nLDK slaviškų žemių (Smolensko, Kijevo,\nVitebsko, Polocko) kariai - apie 6000, apie\n500 totorių; Kryžiuočių ordino Livonijos\natšakos „Rygos“ magistro pajėgos — apie\n500 riterių, apie 100 riterių — „svečių iš už-\njūrio“ (J.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgos\nŠvitrigailą remiantys lietuviai, rytinių\n\nLDK slaviškų žemių (Smolensko, Kijevo,\nVitebsko, Polocko) kariai - apie 6000, apie\n500 totorių; Kryžiuočių ordino Livonijos\natšakos „Rygos“ magistro pajėgos — apie\n500 riterių, apie 100 riterių — „svečių iš už-\njūrio“ (J.
Vitebske atsirado jėzuitų kolegija, įkurta Smolensko vaivados A. Gansiausko fundacija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 64
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai sunkiai sekėsi atlaikyti rytų frontą Li- vonijos kare. Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 64
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai sunkiai sekėsi atlaikyti rytų frontą Li- vonijos kare. Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.
Vitebske veikė pijarų mokykla - pilna kolegija arba žemesnioji mokykla.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 356
Pijarų mokyklos — vienur pilnos\nkolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie-\ntose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam\nDolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va-\nleranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.\n\n#### 6.
Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo užėmė miestą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 155-156
Paimtas su žmona ir vaikais, kuni gaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie tuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55. Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.
Jogailai grįžus iš Vitebsko, Kęstutis organizavo pasipriešinimą, o Vytautas jam tik padėjo.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Bet jo veikime nežymu dar didelio veiklumo, savos iniciatyvos jis nereiškė, pildė tik Kęstučio įsakymus. Kai Jo gaila grįžo iš Vitebsko, Kęstutis, skubiai parvykęs Lietuvon, or ganizuoja pasipriešinimą, Vytautas jam tik padeda. Stačiai keistai atrodo Vytauto pasitikėjimas Jogaila, nors jau ne kartą buvo paaiškėję, kad Jogaila neteisingai elgėsi.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Bet jo veikime nežymu dar didelio veiklumo, savos iniciatyvos jis nereiškė, pildė tik Kęstučio įsakymus. Kai Jo gaila grįžo iš Vitebsko, Kęstutis, skubiai parvykęs Lietuvon, or ganizuoja pasipriešinimą, Vytautas jam tik padeda. Stačiai keistai atrodo Vytauto pasitikėjimas Jogaila, nors jau ne kartą buvo paaiškėję, kad Jogaila neteisingai elgėsi.
Algirdas, priėmęs krikščionybę žmonos Julijonos noru, neatmetė rusų apeigų ir pastatė rusams Vitebske porą šventovių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 224
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do\nvanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.\nAlgirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, ta\nčiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kuni\ngaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, ne\natmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą\nšventovių. Palankumą krikščionybei jis, be to, parodė,\nžiauriai tuo metu atkeršydamas už krikščionių šventi\nkų nužudymą.
Prie Vytauto kariuomenės prisidėjus smolenskiečiams, padidėjusi kariuomenė buvo nuvesta į Vitebską.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 347
Taip pat ir Jurijus Svia-\ntoslavovičius, Smolensko valdovas, nors ir elgėsi kaip\nneabejotinas priešas, kol Vytautas dar nebuvo atvykęs,\ntačiau, išsigandęs atvykusios kariuomenės, užslėpė ne\ndraugiškus jausmus ir prijungė, puoselėdamas tam tik\nrus sumanymus, savo karines jėgas prie Vytauto. Smo-\nlenskiečiams prisidėjus, padidėjusi Vytauto kariuomenė\nbuvo nuvesta į Vitebską. Apgula užtruko ištisą mėnesį,\ntačiau ne dėl to, kad nebuvo\nA p su p a V ite b s k ą\ndaroma, kas tokiais atvejais\nreikalinga, o todėl, kad gynė\njai, ypač Livonijos kariai, klausydami ne tiek Švitri\ngailos skatinimų, kiek įsakymų bei grasinimų, prieši\nnosi iš paskutiniųjų.
Kęstutis grąžino Jogailai jo tėvo dalį - Vitebską ir kitas sritis, o Jogaila prisiekė Kęstučiui ištikimybę.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 173
Mūsų tėvas šitą tikrai patyrė ir, pamatęs ant savo galvos nelaimę, nužygiavo į Vil nių, užėmė Vilnių, paėmė į nelaisvę patį kunigaikštį Jogailą, ir jo brolius, ir jo motiną, ir jo visas žemes bei pilis jis paėmė taip pat į savo rankas; ir jo auksą, ir iždą, ir žirgyną, viską tą jis paėmė. Tačiau mūsų tėvas, vengdamas apie save piktų kal bų ir nenorėdamas nieko iš savo giminės išvyti, sugrą žino jam visą jo tėvo dalį — Vitebską ir kitas sritis, kurios buvo jo tėvo,— ir auksą, ir iždą, ir žirgyną, o ku nigaikštis Jogaila prižadėjo mūsų tėvui su savo motina ir savo broliais ir prisiekė ištikimybę, sutvirtindamas tai raštais ta prasme, kad jis Vilniaus niekados nebe- reikalaus ir bus mūsų tėvui paklusnus savo tėvo dalyje Vitebske. Ir po to tačiau tiesos nesilaikė ir užėmė Vil nių prieš mūsų tėvą: tuo metu mūsų tėvas buvo karo žygyje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 173
tėvas kunigaikštis Kęstutis (tada jis buvo galingas), \njei būtų norėjęs, būtų atėmęs Vilnių ir kunigaikščiui \nJogailai, jei būtų panoręs, būtų davęs kunigaikštystę, \nnes kunigaikštis Jogaila po savo tėvo [mirties) tebebu\nvo visai jaunas. Mūsų tėvas šito padaryti, atimti iš jo \nVilnių, visiškai nenorėjo dėl savo brolio, kaip vyriau\nsiojo, ir kunigaikštį Jogailą pasodino Vilniaus pilyje \nir saugojo jį iš visų pusių, kol jis paaugo ir kol prie \njo priprato žmonės.\nIr paskui mūsų tėvas patyrė iš kai kurių savo drau\ngų, kad kunigaikštis Jogaila be mūsų tėvo žinios, nu\nslėpdamas nuo mūsų tėvo, sudarė taiką su Prūsų kraštu \nir su Livonijos kraštu ir mūsų tėvą išdavė; tasai, kurs \nturėjo ir prižadėjo kariauti, nebenorėjo mūsų tėvui pa\ndėti ir nuolatos galvojo tik, kaip mano tėvą ir mane \npatį sugauti ir kaip mano tėvą ir mane nužudyti ir mū\nsų žemę pasiglemžti. Mūsų tėvas šitą tikrai patyrė \nir, pamatęs ant savo galvos nelaimę, nužygiavo į Vil\nnių, užėmė Vilnių, paėmė į nelaisvę patį kunigaikštį \nJogailą, ir jo brolius, ir jo motiną, ir jo visas žemes \nbei pilis jis paėmė taip pat į savo rankas; ir jo auksą, \nir iždą, ir žirgyną, viską tą jis paėmė.\nTačiau mūsų tėvas, vengdamas apie save piktų kal\nbų ir nenorėdamas nieko iš savo giminės išvyti, sugrą\nžino jam visą jo tėvo dalį — Vitebską ir kitas sritis, \nkurios buvo jo tėvo,— ir auksą, ir iždą, ir žirgyną, o ku\nnigaikštis Jogaila prižadėjo mūsų tėvui su savo motina \nir savo broliais ir prisiekė ištikimybę, sutvirtindamas \ntai raštais ta prasme, kad jis Vilniaus niekados nebe- \nreikalaus ir bus mūsų tėvui paklusnus savo tėvo dalyje \nVitebske.
Narbutas, remdamasis Karamzinu, Vitebsko vietoje minėjo senovės pilį prie Dauguvos Witsby kaip vibionų arba vitbionų genties sostinę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 101
Toliausiai į pietryčius gyveno stūmiai (turėtų būti Stirnii), kurių gyvenamųjų vietų pavadinimą išsaugojo, kaip teisingai pastebėjo Malte- Brunas2, Styrės upė. O šiaurės rytų kryptimi gyveno vi- bionų, arba vitbionų, gentis, jų sostinė buvo senovės pi lis prie Dauguvos Witsby, kur dabar yra Vitebskas, — apie tai Karamzinas rašo savo tyrimuose3. Neįmanoma nustatyti, kuriai giminei priklausė šios tautos; jos pasi meta sarmatų genčių sūkuryje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 101
Toliausiai į pietryčius gyveno stūmiai (turėtų būti Stirnii), kurių gyvenamųjų vietų pavadinimą išsaugojo, kaip teisingai pastebėjo Malte- Brunas2, Styrės upė. O šiaurės rytų kryptimi gyveno vi- bionų, arba vitbionų, gentis, jų sostinė buvo senovės pi lis prie Dauguvos Witsby, kur dabar yra Vitebskas, — apie tai Karamzinas rašo savo tyrimuose3. Neįmanoma nustatyti, kuriai giminei priklausė šios tautos; jos pasi meta sarmatų genčių sūkuryje.
Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 185
Jame žuvo patsai Livonijos magistras su dau- gybe riterių, žuvo Kaributo sūnus Zigmantas (kadaise buvęs Vytauto vietininku Čekijoje, dabar palaikęs Švitrigailą), žuvo daugybė rusų kunigaikščių; be to, daugelis pateko į nelaisvę. Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis. Ne- trukus Zigmantui pasidavė Polockas, Smolenskas, Vitebskas ir Naugardas Sieverskas; Švitrigailai liko tik pietinės sritys — Ki- jevas ir Voluinė su Lucku.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 185
Jame žuvo patsai Livonijos magistras su dau- gybe riterių, žuvo Kaributo sūnus Zigmantas (kadaise buvęs Vytauto vietininku Čekijoje, dabar palaikęs Švitrigailą), žuvo daugybė rusų kunigaikščių; be to, daugelis pateko į nelaisvę. Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis. Ne- trukus Zigmantui pasidavė Polockas, Smolenskas, Vitebskas ir Naugardas Sieverskas; Švitrigailai liko tik pietinės sritys — Ki- jevas ir Voluinė su Lucku.
Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Besirūpinant karaliaus karūna apleisti karo reikalai dar labiau pablogėjo. Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. Alek- sandras pradėjo derybas dėl taikos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Besirūpinant karaliaus karūna apleisti karo reikalai dar labiau pablogėjo. Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. Alek- sandras pradėjo derybas dėl taikos.
Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 257
Tuomet ir Algirdo valdos buvo ak tyviai įsijungusios į vakarų Lietuvos gynybą. Tačiau Strėvos kau tynės, kuriose dalyvavo būriai iš Vladimiro (Volinijos), Liet. Bras tos, Polocko, Vitebsko ir Smolensko, baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
Vilniaus valdovui tiesiogiai priklausė Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Jam priklausė betarpiškai Vilniaus\nžemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio\nsritimis. Tas žemes Vilniaus valdovas pats valdė per savo pasta\ntytus vietininkus (« namiestniki ») ir tijūnus.
Vytautas su Skirgaila ir didele kariuomene žygiavo į Vitebską prieš kunigaikštį Švitrigailą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 94
Didysis kunigaikštis Vytautas pasiėmė su sa vimi kunigaikštį Skirgailą, ir surinko didelę kariuome nę, ir išžygiavo į Vitebsko miestą prieš kunigaikštį Švitrigailą'. Pirmiausia atvyko prie Drucko pilies. Drucko kunigaikščiai pasitiko jį ir stojo jam tarnauti. Iš ten nužygiavo į Oršą.
Jogailos tėvas Algirdas gavo valdžią Vitebske, kai valdžia Vilniuje teko Jaunučiui, o Trakuose - Kęstučiui.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 172
Prieš mūsų tėvo tėvui žūvant, mūsų senelis 1 vieton \nsavęs davė aukščiausią valdžią Vilniuje Jaunučiui; \nJogailos tėvui Algirdui — valdžią Vitebske, o mano tė\nvui kunigaikščiui Kęstučiui—Trakuose. Ir kadangi \nmūsų tėvai, kunigaikštis Algirdas ir kunigaikštis Kęs\ntutis, nuo jaunystės sutarė, o dabar pamatė jiems ku\nnigaikščio Jaunučio kai kurias neteisybes, tai susitarė \nkunigaikštis Algirdas su mūsų tėvu kunigaikščiu Kęs\ntučiu, kad jie, šiaip ar taip, turi užimti Vilnių ir Jau\nnutį išvyti. Ir sutarė dieną, kurią jie turės būti prie \nVilniaus.\nMūsų tėvas Kęstutis paskirtą dieną atvyko prie Vil\nniaus pilies, o kunigaikštis Algirdas negalėjo atvykti.
Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 303
Esant nepatogiam susisiekimui į Pietus, vis daugiau reikšmės įgijo Dauguvos kelias. Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. Vilniuje ir Trakuose atsirado vokiečių pirklių kolonijos. Nuo Vytenio ir Gedimino laikų Ryga išsivystė Lietuvai ypatingai svarbiu prekybos centru.
1382 m. birželio 12 d. Jogailai atvykus iš Vitebsko į Vilnių, Hanulis jam įteikė pilies raktus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 281
Kai 1382.VI. 12 d. iš Vitebsko atvyko į Vilnių Jogaila, Hanulis jam įteikė pilies raktus^13 , ir Vytautas, atvykęs su savo kariuomene prie pilies mūrų, jau nieko nebegalėjo padaryti.
Po Julijonos Algirdienės mirties Švitrigaila prieš Jogailos valią įsitvirtino Vitebske.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 318
Po Julijonos Algirdienės mirties jauniausias karaliaus brolis, būtent Švitrigaila, kuris per krikštą buvo gavęs Boleslovo vardą, prieš Jogailos valią buvo įsišeimininkavęs Vitebske. Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską. Dėl neaiškios laikysenos ir kitas Jogailos brolis -— Briansko ir Naugardo — Sie versko kunigaikštis Dimitras Kaributas 1393 pavasarį kautynėse buvo nugalėtas.
Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 318
Po Julijonos Algirdienės mirties jauniausias karaliaus brolis, būtent Švitrigaila, kuris per krikštą buvo gavęs Boleslovo vardą, prieš Jogailos valią buvo įsišeimininkavęs Vitebske. Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską. Dėl neaiškios laikysenos ir kitas Jogailos brolis -— Briansko ir Naugardo — Sie versko kunigaikštis Dimitras Kaributas 1393 pavasarį kautynėse buvo nugalėtas.
Prieš žygį į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
Prieš mūšį\n\nŽygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila\nsavo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pa-\njėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į\nBreslaują. Čia prisijungė Livonijos ma-\ngistro kariuomenė ir šios jungtinės pajė-\ngos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę\n(Ukmergę).
Tiek pat, kiek Kaunas, mokėti turėjo Belskas, Brestas, Kijevas, Mogiliavas, Pinskas, Polockas, Vitebskas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 389
Pagal jį Vilniui buvo skirta 500 kapų grašių norma. Kaunas šį kartą turėjo mokėti mažiau - 100 kapų grašių. Tiek pat, kiek Kaunas, mokėti turėjo Belskas, Bres- tas, Kijevas, Mogiliavas, Pinskas, Polockas, Vitebskas.
Vitebskas minimas tarp vietų, kuriose buvo įkurtos pijarų mokyklos – pilnos kolegijos arba žemesniosios mokyklos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 356
Pijarų mokyklos — vienur pilnos\nkolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie-\ntose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam\nDolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va-\nleranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.\n\n#### 6.
Veikale „A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija“ teigiama, kad sąmokslui ne visai pavykus Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko, Smolensko, Kijevo bei kitas sritis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.\nZigmanto ryšiai su Lenkija.
Iš Polocko kunigaikštijos miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Polocko kunigaikštija pakriko. Iš jos miestų, kaip antai:\nSmolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos. Tada aisčiams jau lengviau buvo kariauti, ir XIII a.
Pasak „Lietuvos istorijos“, sąmokslui ne visai pasisekus Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko sritį.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.\nZigmanto ryšiai su Lenkija.
Michał Baliński rašo, kad Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutinių audringos senatvės dienų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.