Albertas Vijūkas-Kojelavičius „Lietuvos istorijoje“ rašo, kad Algirdas, žmonos Julijonos noru sutikęs priimti krikščionybę, neatmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą šventovių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 224
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną dovanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą. Algirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, tačiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kunigaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, neatmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą šventovių. Palankumą krikščionybei jis, be to, parodė, žiauriai tuo metu atkeršydamas už krikščionių šventikų nužudymą.
Michał Baliński knygoje „Vilniaus miesto istorija“ rašo, kad Švitrigaila, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 235
Švitrigaila, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegino. Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantūrus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas karalių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui paskandinti.
1433 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila Vitebske, Dauguvos upėje prie miesto, įsakė nuskandinti kunigaikštį Mykolą Jonaitį Alšėniškį.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
PDF 12
Pavyzdžiui, Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio konflikto dėl valdžios LDK metu. 1433 m. Ldk Švitrigaila suėmė ir įsakė nuskandinti Vitebske (Dauguvos upėje) kunigaikštį Mykolą Jonaitį Alšėniškį, regis, kaltindamas jį išdavyste.
Vitebsko poreforminio LDK pavieto rankraštinės žemės teismo knygos išliko Baltarusijos NIA iki XVII a. pradžios.
Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją
PDF 12
Išvados. Baltarusijos N I A išliko keliasdešimt keturios baltarusiškosios (Brastos, Gardino, Slanimo ir Vitebsko) LDK poreforminių pavietų rankraštinės žemės teismo knygos (iki X V I I a. pradžios). Jos pasižymi tematine įvairove, bet savo turiniu nedaug skiriasi nuo tokių pačių lietuviškosios LDK dalies pavietų medžiagos. Šios knygos kiekybiškai ir kokybiškai papildo lietuviškųjų LDK pavietų žemės teismų knygų medžiagą, padeda susidaryti išsamesnį (pilna panorama negalima, nes neišliko visų LDK pavietų žemės teismų knygos) žemės teismų darbo ir bajorijos veiklos juose vaizdą.
1556 m. Vitebsko vaivada Steponas Zbaražskis, nuomodamasis smuklę iš Vitebsko klebono Juozapo Jasinskio, pasižadėjo išmaitinti kelis kunigus.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 9
Apie XVI a. bajorų patiekalus bei suvartojamus jų kiekius beveik neturime šaltinių, todėl ypač įdomus 1556 m. aktas, kuriuo Vitebsko vaivada Steponas Zbaražskis, išsinuomodamas smuklę iš Vitebsko klebono Juozapo Jasinskio, pasižadėjo už tai išmaitinti kelis kunigus.
Švitrigailos veiksmus Teodoras Narbutas aiškina jo įsižeidimu dėl Vitebsko atėmimo: kunigaikštis, kaip išdavikas, užpuolė miestą, nužudė Viosną ir įkurdino vietininką.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 426
Švitrigaila, įsižeidęs, kad atėmė Vitebską, kai gražiuoju nepavyko priprašyti, kad tą valdą grąžintų, kaip išdavikas užpuolė miestą, nužudė Viosną ir įkurdino savo vietininką. Kai žinia apie tai pasiekė karalių, jis pavedė Vytautui nubausti kunigaikštį kaip sąmokslininką, prasižengusį teisei ir aukščiausiajai valdžiai.
Vitebsko apgulties metu, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, atvykus Smolensko kunigaikščiui Jurijui Sviatoslavovičiui, išgąsdinti miestiečiai atidavė miestą puolėjams.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 426-427
Atėjo eilė Vitebskui. Švitrigaila užsidarė pilyje ir nusprendė gintis iki galo. Apgultis, atrodė, grėsė pareikalausianti daug 1 Stebelski. Zywoty švviętych Panieri. - T. II. - S. 9*. 2 Būtent tai, kad Vitebskas priklausė didžiajai kunigaikštienei Julijonai ir suklaidino kai kuriuos kronikininkus: laikydami ją Vitebsko kunigaikštyte, skelbia, kad esą ji buvusi pirmoji Algirdo žmona, kuria iš tiesų buvo Marija. 428 jėgų, tad didieji kunigaikščiai kreipėsi pagalbos į Smolensko kunigaikšti Jurijų Sviatoslavovičių; kai šis atvyko, vitebskiečiai, išgąsdinti puolėjų galios ir dažnų atakų, išgirdę grasinimus bausme, nepermaldaujama už priešinimąsi, jeigu tuojau pat nepasiduos, atidavė miestą
Didysis kunigaikštis, kaip aprašo Teodoras Narbutas, apsupo Vitebską; maištininkai trisdešimt dienų priešinosi, kol šturmu buvo paimta Žemutinė pilis.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 467
Didysis kunigaikštis greitai sužinojo apie tai, paskubėjo su kariauna, apsupo Vitebską, kur maištininkai priešinosi trisdešimt dienų, kol šturmu buvo paim ta Žemutinė pilis. Visi žmonės pabėgo į Aukštutinę, prasidėjo badas*, didžiulė sumaištis, norėta išvyti gyventojus iš pilies, kilo panika, ir šie atidarė vartus puolėjams.
Panaikinus Vitebsko kunigaikštiją, jos dvarai ir pajamos pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 258
įvyko panaikinant tokias didžiąsias kunigaikštijas, kaip Polocko, Vitebsko, Smolensko, Novgorodo-Sieversko, Kijevo, Volynijos ir Podolijos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.
Prieš žygį į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 70
Prieš mūšį Žygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. Čia prisijungė Livonijos magistro kariuomenė ir šios jungtinės pajėgos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę).
Po perversmo Jogailai buvo paliktos jo tėvo žemės: Vitebskas ir Krėvos kunigaikštystė.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 281
Jogailai nenujaučiant, Kęstutis, staiga užėmęs sostinę, nelaisvėn paėmė Jogailą su jo broliais ir motina. Perversmo pasėkoje Jogailai tebuvo paliktos jo tėvo žemės — Vitebskas ir Kriavo kunigaikštystė, o pats Kęstutis pirmą kartą paėmė aukščiausią valdžią, tapdamas didžiuoju kunigaikščiu (1381-82). Jogailos priešui Andriui jis leido grįžti į Polocką.
Vitebske 1562 m. vyko „karo lauko“ seimas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 158
Tai parodė ir 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas, siuntęs tą patį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.
Prie Vitebsko buvo 1562 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo lauko stovykla.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 96
Taip jau susiklostė, kad ši tezė istoriografijoje buvo priimta be diskusijų; neieškota ir daug argumentų jai paremti, pasitenkinta žinomais 1562 m. įvykių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo lauko stovykloje prie Vitebsko aprašymais.
Vitebske J. Fontana pasirašė sutartį statyti bernardinams Šv. Antano bažnyčią.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
PDF 252
1742, m. vasario mėn. Vilniuje J. Fontana pasirašė sutartį su Vitebsko vaivadiene Tekle Oginskiene Vitebske pastatyti bernardinams Šv. Antano bažnyčią
Prie kronikos rankraščio buvo pridėta trumpa Vitebsko kunigaikščių genealogija.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 10
Po Bychovco kronikos tekstu, pačiame gale, kita ranka buvo prirašyta trumpa Vitebsko kunigaikščių genealogija, pavadinta „A se jest rodoslowie kniazey VVytebskich".
Išsiuntė jį į Vitebską ir ten liepė jį Dauguvoje, prie Vitebsko, nu skandinti.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 116
Išsiuntė jį į Vitebską ir ten liepė jį Dauguvoje, prie Vitebsko, nuskandinti.
Švitrigaila Vitebske sudegino metropolitą Gerasimą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 117
O trečią vasarą37 kunigaikštis Švitrigaila Vitebske sudegino metropolitą Gerasimą 33