Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi liją.
Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pilies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta statinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vienos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė nelengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Vingrių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atitekėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pilies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis visiškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Viliją. Dabartinė Vilnelės ir Vilijos santakos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kalną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos.