vieta

Vingrių upokšnis

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kelias iš Žemutinės pilies vakarinių vartų ėjo per tiltą per Vingrių upokšnį, kuris greta Vilnios įtekėjo į Viliją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi­ lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta­ tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie­ nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne­ lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
t-002vidutinis

Iš vakarų atitekėjęs Vingrių upokšnis įtekėjo į Viliją visai greta Vilnios žiočių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite­ kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi­ lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi­ siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi­ liją. Dabartinė Vilnelės ir Vilijos san­ takos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kal­ ną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos.