Vieta

Vingrių upokšnis

2 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kelias iš Žemutinės pilies vakarinių vartų ėjo per tiltą per Vingrių upokšnį, kuris greta Vilnios įtekėjo į Viliją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pilies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta statinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vienos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė nelengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Vingrių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.

t-002vidutinis

Iš vakarų atitekėjęs Vingrių upokšnis įtekėjo į Viliją visai greta Vilnios žiočių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atitekėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pilies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis visiškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Viliją. Dabartinė Vilnelės ir Vilijos santakos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kalną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos.