Vilnius

PDF 303

Todėl Vilniaus vyskupas Protasevičius, norėdamas paruošti kunigų iš savo žmonių tarpo ir rūpindamasis kovoti su protestantais, atsikvietė į Vilnių jė- zuitų; jie čia įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje, vadi- namą kolegija (žiūr. 254 psl.). Maža to, vyskupas Protasevičius, nesigailėdamas savo turtų, rūpinosi įkurti Vilniuje ir aukštąją mokyklą. Tatai jis irgi pavedė padaryti tiems patiems jėzuitams.

PDF 301

Po Var-\nšuvos seimo atvykęs į Vil-\nnių, jis čia sušaukė vienų lietuvių seimą, kur padė-\nkojęs jiems už uolų dalyvavimą kare, susitarė, kaip toliau veikti.\nBuvo suorganizuota dar didesnė kariuomenė (lietuviai dabar\ndavė net 12.

PDF 207

Pirmiausia jos\ntėvas pareikalavo, kad ji liktų pravoslavė; su ja į Vilnių buvo\npasiųstas didokas skaičius Maskvos bajorų ir pravoslavų dva-\nsininkų, kurie čia turėjo šnipinėti ir teikti žinias Maskvai. Jai\npačiai tėvas griežtai nurodė, kaip ji turi laikytis Vilniuje, kokiuos\nsantykius turi palaikyti su katalikais ir t.t.

PDF 353

Tam pa- čiam reikalui jėzuitai buvo atkviesti ir į Lietuvą. Čia jie pir- miausia Vilniuje įkūrė savo kolegiją, o vėliau ir akademiją. Nesitenkindami Vilnium, jie labai greit savo mokyklų tinklą išplėtė po visą kraštą (žiūr.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

**Vilnius — Lietuvos sostinė.** Mes tikrai žinome, kad 1323 m.\nGediminas gyveno jau Vilniuje. Tais metais jau iš Vilniaus jis\nrašė savo garsiuosius laiškus popiežiui ir vakarų Europos mies-\ntams, iš Vilniaus jis derėjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vil-\nniuje kitais metais jis turėjo pasikalbėjimą su popiežiaus legatų\npasiuntiniais dėl krikšto. Nuo to laiko Vilnius jau tapo nuolatine\nLietuvos sostine.

PDF 185

Be to, bajorų pravoslavų teisės buvo sulygintos su bajorų katalikų teisėmis; pravoslavams be- liko tik vienas suvaržymas: jie negalėjo būti tiktai aukštaisiais urėdais. **Ukmergės mūšis** (1435 **m.).** Švitrigaila daug kartų puolė Zigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis nieko nelaimėdavo.

PDF 164

Vilnius pasidarė didelis rytų Europos miestas. Žo-\ndžiu, Vytautas padėjo pamatus naujajai Lietuvai.

PDF 316

Bet tuo\npat laiku, nesant Vilniuje stiprios valdžios, Gediminaičių rytuose\nįgytosios sritys ėmė atsipalaiduoti ir netekti glaudaus ryšio su\ncentru. Energingos Vytauto reformos ir naujų žemių laimėjimai\nužtikrino jam jėgą rytuose, kokios iki tol nebuvo įgijęs jokis Ge­\ndiminaitis.

PDF 102

Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, \nkurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV že-\nmės ir 9 mln. jų gyventojų. Šios apygardos centras – Vilniaus universitetas, \n1803 m. reorganizuotas pagal populiariausią Europos universitetų mode-\nlį ir gavęs Imperatoriškojo universiteto statusą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

XIX a. pradžioje Vilniaus intelektualams gelbėjant parengta visos Ru-\nsijos švietimo reforma, orientuojantis į veikusį LLV Edukacinės komisijos \nmodelį. Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, \nkurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV že-\nmės ir 9 mln. jų gyventojų.

PDF 243

Naktį iš sausio 10 į 11 dieną Vilniaus gatvėmis važinėjo kariniai šar- vuočiai. Sausio 11-ąją sovietų kariuomenė jėga užėmė Spaudos rūmus ir Krašto apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, vė- liau – Vilniaus geležinkelio mazgą. Promaskviniai būriai turėjo įsiveržti į AT-AS, išvaikyti parlamentą, o sovietų kariuomenė ir specialios paskir- ties būriai („Alfa“) įsikišti į „pilietinį konfliktą“ (pasinaudota premjerės Kazimieros Prunskienės sprendimu padidinti maisto produktų kainas) ir nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Tačiau 1991 m. \nsausio 10 d. M. Gorbačiovas ultimatyviai kreipėsi į Lietuvos AT-AS ir \npareikalavo, kad jis tučtuojau visiškai atkurtų SSRS konstitucijos galioji-\nmą. Naktį iš sausio 10 į 11 dieną Vilniaus gatvėmis važinėjo kariniai šar-\nvuočiai. Sausio 11-ąją sovietų kariuomenė jėga užėmė Spaudos rūmus \nir Krašto apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, vė-\nliau – Vilniaus geležinkelio mazgą.

PDF 74

Iš Ketverių metų seimo arba Didžiojo reformų seimo laikotar­\npio, 1933 m. vasarą prisirinkęs Vilniuje ir archyvinės medžiagos,\nŠapoka paskelbė keturias studijas (Senovė, 1936; LP, t. 1).

PDF 230

1976 m. gegužės 12 d. įkurta \npirmoji Maskvos Helsinkio grupė (vadovas Jurijus Orlovas), o rudenį pa-\nnaši grupė įsikūrė Vilniuje.

PDF 83

J. K. Glaubi- cas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą. Mokykla išsiskiria dekoratyvių, kompozicinių ir architektūrinių elementų deriniu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo iš vokiškų žemių atvykęs liu-\nteronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 1700–1767 m.).

PDF 21

Per 20 metų kryžiuočiai su-\nrengė 70 žygių į Lietuvą, pirmą kartą pasiekdami Vilnių ir Trakus,\nlietuviai į tai atsakė 30 žygių į Ordino teritoriją. Lietuvos gynyba\nėmė trūkinėti ir tik didžiulių pastangų dėka pavyko atsilaikyti.

PDF 154

Sutartyje SSRS patvirtino, kad išlieka visos 1920 m. sutarties są- lygos. Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos intere- sus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri- pažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.

PDF 225

Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno\nVilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko\nvisa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.\nPo tėvo mirties 1548 m.

PDF 225

Mat, didžiajam kunigaikščiui gy- venant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.

PDF 45

Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių \nvyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją \npaskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam-\nblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas \nVilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ \nsuformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o \nG.

PDF 59

Jis nuo 1818 m. Vilniaus universitete dėstė istoriją, nuo 1821 m.\n— statistiką ir diplomatiką.

PDF 133

Juozas Stankevičius ir Jurgis Šaulys) į konferencijos dalyvių sąrašą atrinko \niš kiekvienos apskrities po 5–8 aktyviausius įvairių socialinių ir politinių \ngrupių atstovus. Konferencija, į kurią lenkų dvarininkai nebuvo pakviesti, \nnes ji vadinta lietuvių, vyko rugsėjo 18–22 dienomis Vilniaus miesto tea-\ntre, atvyko 213 dalyvių, dar 9 buvo kooptuoti. Konferencijoje dominavo \nkunigai – 66, valstiečiai – 65 ir inteligentai – 59.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Konferencija, į kurią lenkų dvarininkai nebuvo pakviesti, \nnes ji vadinta lietuvių, vyko rugsėjo 18–22 dienomis Vilniaus miesto tea-\ntre, atvyko 213 dalyvių, dar 9 buvo kooptuoti. Konferencijoje dominavo \nkunigai – 66, valstiečiai – 65 ir inteligentai – 59.\nKonferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos \nvalstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta \nvalstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam \ngyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su-\nšauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos \ngyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. \nJeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe-\nrenciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu \ntai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne \ntiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti-\nją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti \nrugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi-\nninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, \nLietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis)

PDF 35

Tuo tarpu Vilniuje, dar sti­\npri Jogailos partija ir visi Kęstučio priešai apie ją susispietę,\npasinaudodami Vytauto iš miesto išvykimu, Jogailos vardu\nužėmė pilį.

PDF 87

Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palai-\ndoti Vilniuje. Čia, valdovui grįžus, įvyko\ntriumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami\nbelaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai,\nVilniaus katedroje pakabintos trofėjinės\nvėliavos. (Kaip liudija Mykolas Lietuvis,\njos su kitomis čia saugotomis sudegė per\n1530 m.

PDF 87

Po mūšio galutinai įsigalėjo nuomonė, kad rusai atvirame lauke negali atsispirti lietuviams. Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palai- doti Vilniuje. Čia, valdovui grįžus, įvyko triumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami belaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai, Vilniaus katedroje pakabintos trofėjinės vėliavos.

PDF 316

« Didžiojo ku­\nnigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26 , ir formaliai tebuvo\nJogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis\nkunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas,\nkuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.

PDF 179

Tautinėms lietuvių ambicijoms buvo suduotas stiprus smūgis – teko liautis minėti spalio 9-ąją – Vilniaus praradimo dieną, apsikeisti pasiun- tinybėmis, įsteigti Vilniuje Lietuvos konsulatą, paleisti 700 000 narių turėjusią patriotinę „Vilniui vaduoti sąjungą“, nutraukti žurnalo „Mūsų Vilnius“ leidimą. Nors diplomatiniai santykiai buvo atkurti, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas nesusiklostė. Lietuva tai laikė taktiniu atsi- traukimu ir 1938 m. gegužę priimtoje naujoje konstitucijoje vėl įrašė, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė.

PDF 39

Ryškiausiai dviejų visuomenių – pagoniškos ir stačiatikiškos – suartėji- mas turėjo būti matomas valstybės sostinėje Vilniuje. Tai atsispindi senojo Vilniaus istorijoje. Jame XIV a. turėjo būti susiformavusi „rusėnų pusė“, t. y. stačiatikių gyvenama miesto dalis.

PDF 256

Kitą dieną po 1991 m. sausio 13 d. kruvinųjų įvykių \nVilniuje Rusijos vadovas Borisas Jelcinas kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir \nEstijos teritorijoje tarnaujančius karius kviesdamas nepasiduoti reakcijos \njėgoms ir, prieš šturmuojant civilinius pastatus Baltijos šalyse, susimąstyti \napie Rusijos ir jos tautų ateitį.

PDF 100

1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos \nGardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pra-\ndėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819 m.

PDF 88

Prieš mūšį\n1564 m. pradžioje, iš Maskvos į Vilnių dar\nnespėjus parvykti pasiuntiniams su žinia,\nkad dėl paliaubų susitarti nepavyko, į\nLietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė\ndvi didelės - po kelias dešimtis tūkstančių\nkarių, kariuomenės. Viena jų, vadovaujama\nkunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo\niš Smolensko, kita, vadovaujama patyru-\nsio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio,\n\niš Polocko traukė į Drucką.

PDF 300-301

Tuo būdu surinkus pinigų, prisi-\nsamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisi-\ngaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),\n\n1579 m.

PDF 75

Ir jų pagrindiniu dėmesio objektu, su keletą\nišimčių, buvo anie romantikų išgarbintieji Lietuvos galybės laikai.\nPirmiausia minėtina žymi veikėja ir istorijos mokytoja Kaune\nir Vilniuje (iki 1944) V. Daugirdaitė-Sruogienė.

PDF 75

Pirmiausia minėtina žymi veikėja ir istorijos mokytoja Kaune\nir Vilniuje (iki 1944) V. Daugirdaitė-Sruogienė. Baigusi\nHumanitarinių mokslų fakultetą (1929), ji Lietuvos periodikoje\nrašė daug straipsnių iš Lietuvos praeities, išspausdino (Senovė\n1938) «Žemaičių bajorų ūkis I pusėje XIX šimtmečio», 1935 m.

PDF 63

jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. \nJėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi \npakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų moky-\nklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkur-\ntas 1579 m.).

PDF 63

Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi \npakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų moky-\nklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkur-\ntas 1579 m.). Lietuvos siekis būti integralia Vidurio Europos dalimi lėmė \nsolidžią ir originalią karinės inžinerijos mokyklą, kurios reikšmingiausiu \ndarbu tapo Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ \n(„Didysis artilerijos menas“) (1650).

PDF 171

Susišaukęs savo šalinin­ kus nutarė slapčia užimti Vilnių. Bet jų sumanymas liko iš­ duotas. Nepavykus paimti Vilniaus ir dar labiau po to pasun­ kėjus padėčiai, Vytautui su savo šalininkais nieko kito nebeliko daryti, kaip vėl eiti tuo pačiu keliu, jau kartą išmėgintu: pa­ traukti į Prūsus.

PDF 12

Europos žemėlapyje nubrėžus linijas, jungiančias Gibral- tarą su šiaurine Uralo kalnų dalimi, Škotiją su Kaukazo kalnais, pietines Graikijos salas su Norvegijos šiaure, beveik visos šios linijos susikerta Lietuvoje, kurioje ir yra geografinis Europos centras. Visai neseniai Pran- cūzijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaičiavimus, pa- gal kuriuos iš 180 km aukščio geografiškai išvestas centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Europos centro koordina- tės 54o55’ šiaurės platumos, 25o19’ rytų ilgumos.

PDF 54

Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vysku-\npijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, \nLucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a. vidurio susikūrė sep-\ntynios vienuolijos (žymiausios – pranciškonų ir bernardinų), turinčios \n18 vienuolynų – keturi įsikūrė Vilniuje, po du Kaune ir Gardine.

PDF 266

Lietuvoje protestantų galva ir uoliausias protestantizmo skleidėjas pasidarė artimiausias Zigmanto Augusto patarėjas Mikalojus Radvila Juodasis. Tam tikslui jis nau- dojo visą savo valdžią ir turtą. Lukiškiuose (Vilniaus prie- miesty) jis pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją visus vilnie- čius. Savo dvaruose, kurių buvo pilna Lietuva, jis pašalino katalikų kunigus, pakeisdamas juos kalvinais.

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 54

Kazimiero kultas rodė, jog Lietuvoje susiformavo stipri, į Vakarų Europą orientuota religinė savimonė. Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiau- siu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mu- gės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija.

PDF 54

Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiau- siu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mu- gės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija. Lietuvos europėjimas neįsivaizduojamas be bažnytinės organizacijos sukūrimo.

PDF 74

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo\npaskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyri­\nnėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuo­\nmenėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė\npenki autoriai.

PDF 80

L I E T U V O S I S T O R I J A 80 Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją uni- versitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas.

PDF 28

Tuokart jis pasirodė savarankiškas lie­ tuvių kariuomenės vadas. Kada Kryžiuočių Ordino maršalka Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir, nueida­ mas net lig pat Vilniaus, degino kaimus, plėšė žmonių turtą ir juos pačius ėmė nelaisvėn, tuo metu Algirdas, negalėdamas sku­ biai suorganizuoti apsigynimo, užsidaręs Vilniaus pilyje, pasi­ kvietęs maršalką ir išmetinėjęs jam neriterišką elgesį; o Kęstutis, keršydamas už krašto teriojimą, pasiuntė Vytautą į Užnemunę sunaikinti vokiečių maisto atsargą.

PDF 257

kunigaikščiui priklau­\nsančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų\ngausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­\nmaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau\napgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat\narčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Visi kiti žemvaldžiai priklausė nuo di­\ndžiojo kunigaikščio malonės. Taigi didysis Lietuvos kunigaikš­\ntis buvo didžiausias visoje valstybėje žemvaldys ir turėjo pla­\nčiausių teisių žemės valdymo srityje.\nVytautas Didysis, ėmęs valdyti Lietuvą, taip pat pasidarė\ndidelis žemvaldys, paveldėdamas didž. kunigaikščiui priklau­\nsančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų\ngausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­\nmaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau\napgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat\narčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

PDF 294

gale jis vyko Lietuvos\nkrikštyti. Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo\nraštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pra­\ndžioje atvyko Vilniun.

PDF 294

Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo\nraštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pra­\ndžioje atvyko Vilniun. Kaip prieš metus Krokuvoje buvo įvykdy­\ntas Lietuvos kunigaikščių krikštas, taip Gedimino sostinėje pir­\nmiausia turėjo būti krikštijami bajorai.

PDF 80

L I E T U V O S I S T O R I J A 80 Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją uni- versitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas.

PDF 263

Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi­ ną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.

PDF 84

Taip Vilnius XVIII a. tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros kles-\ntėjimo simboliu ir buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“ (Jerušalaim de \nLite). Šiandien mokslas XVIII–XIX a. sandūros Vilnių priskiria pirmam \nžydų pasaulinių kultūros centrų dešimtukui (šalia Amsterdamo, Londo-\nno, Varšuvos, Lvovo, Salonikų, Stambulo, Tuniso ir Bagdado).

PDF 283

Į Lietuvą siunčiama pagal­\nbinė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo\nbūti viskuo Jogailos aprūpinta. Bet šio suverenumas buvo siauri­\nnamas, kai jis įsipareigojo ordinui padėti prieš jo priešus ir be jo\nžinios, patarimo ir valios nepradėti karo.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Jogaila\nordinui žadėjo padėti prieš jo priešus. Į Lietuvą siunčiama pagal­\nbinė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo\nbūti viskuo Jogailos aprūpinta.

PDF 128

Nors\nLietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver-\nžimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą\nlietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai\npriartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas\nužėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.

PDF 259

Postūmį įstoti į NATO ypač sustiprino lapkričio 23 dieną JAV prezidento Džordžo Bušo (George Bush) Vilniuje pasakyti istoriniai žodžiai: „Mūsų sąjunga pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Dž.

PDF 28

Tuokart jis pasirodė savarankiškas lie­ tuvių kariuomenės vadas. Kada Kryžiuočių Ordino maršalka Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir, nueida­ mas net lig pat Vilniaus, degino kaimus, plėšė žmonių turtą ir juos pačius ėmė nelaisvėn, tuo metu Algirdas, negalėdamas sku­ biai suorganizuoti apsigynimo, užsidaręs Vilniaus pilyje, pasi­ kvietęs maršalką ir išmetinėjęs jam neriterišką elgesį; o Kęstutis, keršydamas už krašto teriojimą, pasiuntė Vytautą į Užnemunę sunaikinti vokiečių maisto atsargą.

PDF 122-123

Gavus valdžios sutikimą, suvažiavimas, vėliau pavadintas Didžiuoju 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 123 Vilniaus Seimu, vyko Vilniuje, Miesto salėje, gruodžio 4–5 dienomis. Į jį susirinko apie 2 000 delegatų iš bemaž visų etnografinės Lietuvos vieto- vių, atstovaujančių visiems visuomenės sluoksniams, visoms politinėms srovėms ir tendencijoms, atvyko net iš tolimesnių Baltarusijos valsčių, dalyvavo ir lenkakalbės dvarininkijos atstovai, Lenkų socialistų partijos Lietuvoje delegatai. Kulminacinis suvažiavimo įvykis buvo rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo priėmimas.

PDF 193

— 1919 m. balandžio 16-17 lenkai užėmė Lydą E). Balandžio 19-21 d. po sunkių kovų lenkai užėmė Vilnių ir išstūmė bolševikus iš meso Pasitraukus į vakarus vokiečių pajėgoms, lenkai balan- džio 27 d. užėmė Gardin Iki gegužės 1 d. lenkų kariai užėmė Musninkus, Giedraičius £PA, Švenčionis, Adutiši Smurgainis (E).

PDF 74

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo\npaskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyri­\nnėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuo­\nmenėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė\npenki autoriai.

PDF 225

Mat, didžiajam kunigaikščiui gy- venant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.

PDF 225

Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno\nVilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko\nvisa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.\nPo tėvo mirties 1548 m.

PDF 20

Štai net 1781 m. kronika iš Karaliaučiaus karališkosios bibliotekos lotyniškojo teksto\nbuvo išversta į vokiečių kalbą (kaip ir originale čia randame ne tik patį Dusburgiečio\ntekstą, bet ir jo tęsinj, apžvelgiantį ir Vytauto valdymo laikotarpį, be to, išrašus iki XV a.\n7-ojo dešimtmečio), vertimas dabar saugomas Vilniuje78.

PDF 284

Įveikti tačiau Vilnių, kur\nVytautas palaikytojų neturėjo, nepasisekė. Bet ir Trakai greit buvo\nprarasti.