Santrauka
Narbuto pateiktame pasakojime Vilniaus Perkūno šventykla lokalizuojama dabartinės Katedros vietoje prie Vilnios ir Neries santakos. Pasakojime ji siejama su 1265 m. statyba, atvira mūrine konstrukcija, koplyčia, aukuru ir Amžinąja ugnimi; pats Narbutas ją lygina su graikų piratėjomis.
Pavadinimai šaltiniuose
- Vilniaus Perkūno šventykla
- didžioji Perkūno šventykla
- Jupiterio Griausmavaldžio, arba Perkūno, šventykla
- Vilniaus šventykla
Laikotarpis ir datos
- datos: 1265 m.; 1387 m.
- date_start: 1265
- date_end: 1387
Kas tai
Šaltinio pasakojime tai mūrinė Perkūnui skirta šventykla arba šventvietė Vilniuje.
Geografinis ir istorinis kontekstas
- tipas: šventykla / šventvietė
- regionas: Vilnius
- susiję žmonės:
- susiję įvykiai:
- susijusios grupės:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Pasak Narbuto perteikiamo Strijkovskio, prie Vilniaus Perkūno šventyklos gyvatės buvo laikomos atskiroje koplyčioje po Katedros didžiuoju altoriumi.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pasak Narbuto perteikiamo Strijkovskio, prie Vilniaus Perkūno šventyklos gyvatės buvo laikomos atskiroje koplyčioje po Katedros didžiuoju altoriumi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gyvatė (Giwojte) Nuodingas šliužas. Šios rūšies būtybės buvo traktuojamos kaip namų dievaičiai, jas gyvas labai rūpestingai prižiūrėdavo. Strijkovskis aiškiai sako, kad Vilniuje, prie didžiosios Perkū no šventyklos, tokie šliužai buvo laikomi atskiroje koplyčioje, kurią ir dabar galima pamatyti Katedroje, po didžiuoju alto riumi.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
- Vilniaus Perkūno šventykla priklausė Vilnius