Prie šventyklos įėjimo buvo Krivių Krivaičio - žynių žynio rūmas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 271
Prie šventyklos įėjimo buvo Krivių Krivaičio - žynių žynio rūmas. Tas rūmas turėjo apvalų bokštą, iš kurio buvo stebimas saulės judėjimas; pagal tą stebėjimą aukos deginimas ant aukuro pakopos reiškė pirmąją mėnesio dieną, o plytelė su tam tikru ženklu, įmūrijama bokšto sienoje metų pradžioje, rodydavo metus. Senas pasakojimas, kuris yra Mitrofano Pinskiečio rusiškame metraštyje, atneša žinią, kad, kai kunigaikštis Gerimantas sumanė statyti šią šventyklą, jo tėvas Šventaragis dvejus metus prieš tai (1263 metais ') siuntė garbingus pasiuntinius pas Nemuno upės orakulą Žemaitijoje, klausdamas, kokia būsianti šventyklos ateitis.
Senas pasakojimas, kuris yra Mitrofano Pinskiečio rusiškame metraštyje, atneša žinią, kad, kai kunigaikštis Gerimantas sumanė statyti šią šventyklą, jo tėvas Šventaragis dvejus metus prieš tai (1263 metais ') siuntė garbingus pasiuntinius pas Nemuno upės ora.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 271
Tas rūmas turėjo apvalų bokštą, iš kurio buvo stebimas saulės judėjimas; pagal tą stebėjimą aukos deginimas ant aukuro pakopos reiškė pirmąją mėnesio dieną, o plytelė su tam tikru ženklu, įmūrijama bokšto sienoje metų pradžioje, rodydavo metus. Senas pasakojimas, kuris yra Mitrofano Pinskiečio rusiškame metraštyje, atneša žinią, kad, kai kunigaikštis Gerimantas sumanė statyti šią šventyklą, jo tėvas Šventaragis dvejus metus prieš tai (1263 metais ') siuntė garbingus pasiuntinius pas Nemuno upės orakulą Žemaitijoje, klausdamas, kokia būsianti šventyklos ateitis. Orakulas žadėjo, kad ji gyvuosianti tol, kol gyva bus pati stabmeldystė, ir įsakė pagaminti 122 apvalainas plytas su orakulo nurodytais ženklais - hieroglifais; iš jų turėjo būti išpranašaujami geri ar prasti metai; paskutinė plyta buvo su dvigubo kryžiaus ženklu: tai ji buvo orakulo dovana kunigaikščiui.
Kiti pasa kojo, kad, priėjus šį ženklą, žlugs stabmeldystė, ir krikščio nys sugriaus šventyklą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 271
Orakulas žadėjo, kad ji gyvuosianti tol, kol gyva bus pati stabmeldystė, ir įsakė pagaminti 122 apvalainas plytas su orakulo nurodytais ženklais - hieroglifais; iš jų turėjo būti išpranašaujami geri ar prasti metai; paskutinė plyta buvo su dvigubo kryžiaus ženklu: tai ji buvo orakulo dovana kunigaikščiui. Tą ženklą panaudojo valstybės herbui . Kiti pasakojo, kad, priėjus šį ženklą, žlugs stabmeldystė, ir krikščionys sugriaus šventyklą. Daugumas šių plytų dar matoma pietinėje pusėje Katedros varpinės , kuri nuo pusės primūryta ir perstatyta po 1399 metų gaisro.
Pasak Narbuto perteikiamo Strijkovskio, prie Vilniaus Perkūno šventyklos gyvatės buvo laikomos atskiroje koplyčioje po Katedros didžiuoju altoriumi.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Religinio garbinimo objektai (ugnis, upės, ežerai, medžiai), šventos vietos (kalnai, miškeliai, kai kurios šventyklos, pavyz džiui, Vilniaus Perkūno šventykla), šventės (Pergrubės, Didžio ji) apibūdinama labiau laikantis senųjų rašytinių šaltinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 32
Religinio garbinimo objektai (ugnis, upės, ežerai, medžiai), šventos vietos (kalnai, miškeliai, kai kurios šventyklos, pavyzdžiui, Vilniaus Perkūno šventykla), šventės (Pergrubės, Didžioji) apibūdinama labiau laikantis senųjų rašytinių šaltinių.