Vieta

Varmija

11 teiginių8 įrašai4 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi, lot. Varmia, lenk. Warmia, vok. Ermland) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta. Į šį regioną įeina Banavos upynas, vėlesnė Šventapilės apskritis. XIII a. užkariauta Vokiečių ordino, iš didžiosios Varmės dalies sudaryta Varmės vyskupystė. Nuo 1466 iki 1772 m. Varmės vyskupystė priklausė Lenkijos karalystei su tam tikromis autonomijos teisėmis. Didžiausi šios žemės miestai buvo Elbingas ir Braunsbergas (Branevas), taip pat Balga. Didžioji dalis Varmės vėliau priklausė Rytų Prūsijai. Šiuo metu istorinė Varmė yra Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijoje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Varmija buvo senoji prūsų krašto provincija, nuo seno vadinta šiuo vardu. Ji apėmė didelį plotą tarp Pagudės, Natangijos, Bartos ir Galindos, o vakaruose nuo Pagudės ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė. Šiaurinę jos erdvę siejo Aistmarės, o Varmijos ir Natangijos riba driekėsi tarp Kroiburgo ir Gin iau miestų iki Alnos upės, už kurios prasidėjo Barta. Pietinė siena su Galinda buvo menkiau žinoma, tačiau vienas galimas jos taškas nurodomas prie Morungeno, kur buvo Galindų kaimas. Šaltinis pabrėžia, kad Varmija turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau aprašytos provincijos, todėl ji išsiskyrė ne tik dydžiu, bet ir gyvenamųjų teritorijų gausa.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Be to, vienuoliai riteriai tu rėjo tą žemę padalyti perpus, o piliečiai privalėjo pasi rinkti iš jų vieną dalį. Antra vertus, tie patys piliečiai turėjo gauti Varmijoje 2500 margų žemės

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) · c-195649

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas	Varmija turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos. Varmijos vakarinę ribą su Pagude skyrė Pasargės, arba Sargos, upė; šiaurėje buvo Aistmarės, vakaruose – Natangija ir Barta, o pietuose kraštas siekė Galindą.	Teodoro Narbuto aprašymas; teiginys pateiktas kaip išvada iš krašto ploto, autoriaus laikotarpiu. Teodoro Narbuto istorinis-geografinis aprašymas.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas	Varmijai priklausantis krašto plotas buvo didelis. Pietinės Varmijos sienos su Galinda buvo mažiau žinomos; vienas sienos punktas, autoriaus vertinimu, galėjo būti prie Morungeno. Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų iki Alnos upės; kitapus Alnos prasidėjo Barta.	Teodoro Narbuto išvada; šaltinyje vartojamas apibendrinimas „Vadinasi“. Teodoro Narbuto vertinimas su neapibrėžtumo žyma „atrodo“. Teodoro Narbuto sienų aprašymas.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Paskirtis	Varmija buvo įvardyta kaip ketvirta provincija.	Teodoro Narbuto istorinis aprašymas; Varmija taip vadinama nuo senų laikų.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Varmija buvo ketvirta provincija, nuo senų laikų vadinta šiuo vardu ir vakaruose besiribojusi su Pagude per Pasargės, arba Sargos, upę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogezanija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvuliavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.

t-003vidutinis

Varmija užėmė didelį plotą ir turėjo daugiau dirbamos bei tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas. Vadinasi, Varmijai priklausantis krašto plotas buvo didelis, be to, ji turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.

t-002vidutinis

Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų iki Alnos upės, už kurios prasidėjo Barta.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ten ją nuo Natangijos turėjo skirti kai kurie upeliai, galbūt pro Soelius, Schoelen, Federau, Fedderau, ir Pomernę, Potnmern, tekėję j marias. Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Varmijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta. Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas.

t-004vidutinis

Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogezanija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvuliavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.

t-005vidutinis

Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Gin iau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Var mijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ten ją nuo Natangijos turėjo skirti kai kurie upeliai, galbūt pro Soelius, Schoelen, Federau, Fedderau, ir Pomernę, Potnmern, tekėję j marias. Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Varmijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta. Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas.

t-006vidutinis

Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas. Vadinasi, Varmijai priklausantis krašto plotas buvo didelis, be to, ji turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.

t-208610vidutinis

Vyskupas Motiejus Valančius šiam reikalui delegavo Beržininkų vikarą kunigą Antaną Brundzą, kurį Varmijos vyskupas paskyrė Robkojų filijos administratoriumi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

Vysk. M. Valančius per Jurgį Bielinį nusiuntė 5 000 rub. Tilžės dekanui kun. J. Zabermanui savo raštams spausdinti. Be to, šiam reikalui delegavo Beržininkų vikarą kun. Antaną Brundzą, kurį Varmijos vyskupas paskyrė Robkojų filijos administratorium.

Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai