Varmija buvo ketvirta provincija, nuo senų laikų vadinta šiuo vardu ir vakaruose besiribojusi su Pagude per Pasargės, arba Sargos, upę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 358
Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogeza- nija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvu liavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.
Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų iki Alnos upės, už kurios prasidėjo Barta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Ten ją nuo Natangijos turėjo skirti kai kurie upeliai, galbūt pro Soelius, Schoelen, Federau, Fedderau, ir Pomernę, Potnmern, tekėję j marias. Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Gin iau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Var mijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta. Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas.
Varmija užėmė didelį plotą ir turėjo daugiau dirbamos bei tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Dar mažiau \nžinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog \nvienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir \nšiandien yra Galindų kaimas. Vadinasi, Varmijai priklau\nsantis krašto plotas buvo didelis, be to, ji turėjo daugiau \ndirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau \nminėtos provincijos.
Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 358
Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogeza- nija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvu liavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.
Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Gin iau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Var mijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Ten ją nuo Natangijos turėjo skirti kai kurie upeliai, galbūt pro Soelius, Schoelen, Federau, Fedderau, ir Pomernę, Potnmern, tekėję j marias. Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Gin iau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Var mijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta. Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas.
Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Dar mažiau \nžinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog \nvienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir \nšiandien yra Galindų kaimas. Vadinasi, Varmijai priklau\nsantis krašto plotas buvo didelis, be to, ji turėjo daugiau \ndirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau \nminėtos provincijos.