Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais. Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios kovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis).
Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos polici- ninkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.
Vie noje dainoje pastebėjau, kad gydytojų ir vaistų globėjas yra Lė lius. Lydos krašte, Rodūnios parapijoje, netoli vienas nuo kito yra du kaimai: Leliušių (Lelusze) ir Lelionių (Lelaiice); taip pat Trakų apskrityje, ponų Gorskių dvare, yra Lelionių milžinka pis. Visa tai paaiškina dar mažai ištirtus Siaurės mitologijos mi tus.
Siek tiek pasistūmėję upe aukštyn, jie įsitikino, kad galima pasiekti užsibrėžtąjį tikslą, ir uždainavo dainą, išreiškiančią džiaugsmą, kad jau kelio nės pabaiga: Bet ir galas, bet yra galas; iš to kilo Betygalos (Betygola) pavadinimas. Šių keliautojų vadas vadinosi Nemu nas (Nemon). Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs gar binamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų ap skrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Vienoda jų sandara ir tokia pat radimo vieta įtikina,\njog jos buvo skirtos ne kam kitam, kaip tik laikyti po akimis,\nkad į jas tekėtų ašaros.\nTikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Ly\ndos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į ku\nrias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo\nObelijomis.