J. Misiūnas su maždaug 200 partizanų daliniu nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir kovėsi su sovietais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos policininkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.
Didžiosios kovos apygardoje buvo įkurtos dvi rinktinės: „A“ Trakų apskrityje ir „B“ Ukmergės apskrityje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios kovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis). 1946 m.
Narbutas mini, kad Trakų apskrityje, ponų Gorskių dvare, buvo Lelionių milžinkapis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 101
Vienoje dainoje pastebėjau, kad gydytojų ir vaistų globėjas yra Lėlius. Lydos krašte, Rodūnios parapijoje, netoli vienas nuo kito yra du kaimai: Leliušių (Lelusze) ir Lelionių (Lelaiice); taip pat Trakų apskrityje, ponų Gorskių dvare, yra Lelionių milžinkapis. Visa tai paaiškina dar mažai ištirtus Siaurės mitologijos mitus.
Narbutas perteikia padavimą, kad keliautojų vadas Nemunas buvo garbinamas kaip dievas ir turėjo šventyklą Nemunaityje, Trakų apskrityje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 220
Siek tiek pasistūmėję upe aukštyn, jie įsitikino, kad galima pasiekti užsibrėžtąjį tikslą, ir uždainavo dainą, išreiškiančią džiaugsmą, kad jau kelionės pabaiga: Bet ir galas, bet yra galas; iš to kilo Betygalos (Betygola) pavadinimas. Šių keliautojų vadas vadinosi Nemunas (Nemon). Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Narbutas rašo, kad Tikrojoje Lietuvoje, įskaitant Trakų apskritį, nuo seniausių laikų buvo vietų sudegintų žmonių pelenams laikyti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 377
Vienoda jų sandara ir tokia pat radimo vieta įtikina, jog jos buvo skirtos ne kam kitam, kaip tik laikyti po akimis, kad į jas tekėtų ašaros. Tikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Lydos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į kurias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo Obelijomis.
Trakų apskrityje, ponų Gorskių dvare, šaltinis nurodo Lelionių milžinkapį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 101
Vienoje dainoje pastebėjau, kad gydytojų ir vaistų globėjas yra Lėlius. Lydos krašte, Rodūnios parapijoje, netoli vienas nuo kito yra du kaimai: Leliušių (Lelusze) ir Lelionių (Lelaiice); taip pat Trakų apskrityje, ponų Gorskių dvare, yra Lelionių milžinkapis. Visa tai paaiškina dar mažai ištirtus Siaurės mitologijos mitus.