Jis turėjo žygiuoti Veližo link, iš ten pulti Toropeco ir Bialos pilių apylinkes, kai pagrindinės pajėgos įsiverš į Rusijos teritoriją šiauriau. Rugpjūčio 29 d. lietuviai susikovė su į pagalbą savo valdovui skubėjusia apie 1000 karių Toropeco įgula. Rugsėjo 9 d. jie dar kartą susirėmė su Toropeco įgula, nukovė 200 rusų šaulių.
Jis turėjo žygiuoti Veližo link, iš ten pulti Toropeco ir Bialos pilių apylinkes, kai pagrindinės pajėgos įsiverš į Rusijos teritoriją šiauriau. K. Radvilai buvo duotas leidimas, susiklosčius palankioms aplinkybėms, veržtis giliau į priešo teritoriją.
Rugsėjo 9 d. jie dar kartą susirėmė su Toropeco įgula, nukovė 200 rusų šaulių. Vėliau Radvilos pajėgos nusiaubė Dubno apylinkes, užėmė Cholmą, iš ten, palei Lovatės upę, lietuviai nusigavo iki Novgorodo kunigaikštystėje, prie Ilmenio ežero esančio 94 K.
Teodoro Narbuto aprašyme lietuviai, siekdami atlyginti už prarastas lėšas ir prie Vendeno patirtas skriaudas, žiemą paslapčia užėmė Toropeco apylinkes.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Lietuviai, nusivylę ta nesavanaudiška savo pagalba, norėdami atsilyginti už prarastas lėšas ir patirtas prie Vendeno skriaudas, stojus žiemai, paslapčia išsirengė į šiaurines Rusios žemes, kur užėmė. Toropeco apylinkes.
Teodoro Narbuto aprašyme Toropecietis Dovydas Mstislavovičius su Jaroslavu Naugardiečiu ir Vladimiru Pskoviečiu sutelkė družinas bei dalį miestų samdytinės kariuomenės ir vijosi Dauguvos link besitraukiančią Lietuvos kariauną.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Tuo metu kunigaikščiai tenykščių kraštų — Jaroslavas Naugardietis, Dovydas Mstislavovičius Toropecietis ir Vladimiras Pskovietis,— sujungę savo gvardijas, vadintas družinomis, taip pat ir kai kuriuos miestų samdytinės kariuomenės pulkus, išskyrus naugardiečių, šoko vytis Dauguvos link besitraukiančios Lietuvos kariaunos.