Jis turėjo žygiuoti Veližo link, iš ten pulti Toropeco ir Bialos pilių apylinkes, kai pagrindinės pajėgos įsiverš į Rusijos teritoriją šiauriau. Rugpjūčio 29 d. lietuviai susikovė su į pagalbą savo valdovui skubėjusia apie 1000 karių Toropeco įgula. Rugsėjo 9 d. jie dar kartą susirėmė su Toropeco įgula, nukovė 200 rusų šaulių.
Jis turėjo žygiuoti Veližo link,\niš ten pulti Toropeco ir Bialos pilių apy-\nlinkes, kai pagrindinės pajėgos įsiverš\nį Rusijos teritoriją šiauriau. K. Radvilai\nbuvo duotas leidimas, susiklosčius palan-\nkioms aplinkybėms, veržtis giliau į priešo\nteritoriją.
Rugsėjo 9 d. jie\ndar kartą susirėmė su\nToropeco įgula, nukovė\n200 rusų šaulių. Vėliau\nRadvilos pajėgos nusiaubė\nDubno apylinkes, užėmė\nCholmą, iš ten, palei\nLovatės upę, lietuviai nusi-\ngavo iki Novgorodo kunigaikš-\ntystėje, prie Ilmenio ežero esančio\n\n94 K.
Teodoro Narbuto aprašyme lietuviai, siekdami atlyginti už prarastas lėšas ir prie Vendeno patirtas skriaudas, žiemą paslapčia užėmė Toropeco apylinkes.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Lietuviai, nu\nsivylę ta nesavanaudiška savo pagalba, norėdami atsily\nginti už prarastas lėšas ir patirtas prie Vendeno skriau\ndas, stojus žiemai, paslapčia išsirengė į šiaurines Rusios \nžemes, kur užėmė. Toropeco apylinkes.
Teodoro Narbuto aprašyme Toropecietis Dovydas Mstislavovičius su Jaroslavu Naugardiečiu ir Vladimiru Pskoviečiu sutelkė družinas bei dalį miestų samdytinės kariuomenės ir vijosi Dauguvos link besitraukiančią Lietuvos kariauną.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Tuo metu kunigaikščiai tenykščių \nkraštų — Jaroslavas Naugardietis, Dovydas Mstislavovi- \nčius Toropecietis ir Vladimiras Pskovietis,— sujungę sa\nvo gvardijas, vadintas družinomis, taip pat ir kai kuriuos \nmiestų samdytinės kariuomenės pulkus, išskyrus naugar- \ndiečių, šoko vytis Dauguvos link besitraukiančios Lietu\nvos kariaunos.