Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie šventosios žemės reikalus Neilgai trukus po to, kai imperatorius Heraklijus pasitraukė iš šventosios žemės, vienas arabų kunigaikštis, vardu Omaras, trečias Mahometo karalystės paveldėtojas, žiauriai įsiveržė į Šventąją žemę bei ją visą užėmė, ir šitaip. Dusburgietis teigia, kad po to daug karalių ir kunigaikščių, atžygiavusių su nesuskaitoma galybe karių, atsiėmė šventąją žemę, tačiau vėl ją prarado, ir šitaip ji 1250 viešpaties metais pradėjo aiškiai irti, kol to paties viešpaties 1290 metais pagonys iš pamatų sugriovė Akono. Dusburgietis teigia, kad dejonė dėl šventosios žemės apleidimo Šitaip tu, o šventa žadėtoji žeme, pamilta dievo ir pagerbta šventųjų angelų, žadinanti viso pasaulio nuostabą, viešpaties išrinktoji ir išskirtoji, nes tavimi jis akivaizdžiai puošė savo buvimą, o tavo vadavimo mums.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Dusburgietis personifikuoja Šventąją žemę kaip krikščionių tautas į pagalbą ir išvadavimą kviečiančią žemę. |
| t-002 Karaliai ir kunigaikščiai buvo atsiėmę Šventąją žemę, bet vėliau ją prarado, o 1290 m. pagonys sugriovė Akono miestą. |
| t-003 Dusburgietis Šventąją žemę vaizduoja kaip Dievo išrinktą, bet apleistą ir sielvarto prislėgtą žemę. |
| t-004 Omaras, trečias Mahometo karalystės paveldėtojas, įsiveržė į Šventąją žemę ir ją užėmė po Heraklijaus pasitraukimo. |