Kartą man pasitaikė nupirkti auksinę monetą, kuri pavaizduota natūralaus dydžio III lentelės 17-ajame piešinyje. Ji iš Žemaitijos, turėjo būti nelabai seniai rasta (1814 ar 1815 metais) Švėkšnoje, tenykštės klebonijos sode; tarnas pasisavino lobį, iškastą persodinant rožių krūmą, - mat auksinių monetų turėjo būti keliolika svarų. Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir brangios senovės liekanos nežinia kur dingo.
Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo užkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tęsinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir auksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem kraštams. Apie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanauninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to krašto gyventojams. Amžiną atilsį Raseinių maršalka Jurgis Plioteris turėjo keletą tokių auksinių monetų.