Kartą man pasitaikė nupirkti auksinę monetą, kuri pavaiz duota natūralaus dydžio III lentelės 17-ajame piešinyje. Ji iš Žemaitijos, turėjo būti nelabai seniai rasta (1814 ar 1815 me tais) Švėkšnoje, tenykštės klebonijos sode; tarnas pasisavino lobį, iškastą persodinant rožių krūmą, - mat auksinių monetų turėjo būti keliolika svarų. Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir bran gios senovės liekanos nežinia kur dingo.
Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo\nužkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tę\nsinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir\nauksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem\nkraštams.\nApie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanau\nninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to kraš\nto gyventojams. Amžiną atilsį Raseinių maršalka Jurgis Plioteris\nturėjo keletą tokių auksinių monetų.