vieta

Švėkšna

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad 1814 ar 1815 m. Švėkšnos klebonijos sode rastą auksinių monetų lobį pasisavino tarnas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 218

Kartą man pasitaikė nupirkti auksinę monetą, kuri pavaiz duota natūralaus dydžio III lentelės 17-ajame piešinyje. Ji iš Žemaitijos, turėjo būti nelabai seniai rasta (1814 ar 1815 me tais) Švėkšnoje, tenykštės klebonijos sode; tarnas pasisavino lobį, iškastą persodinant rožių krūmą, - mat auksinių monetų turėjo būti keliolika svarų. Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir bran gios senovės liekanos nežinia kur dingo.

t-002vidutinis

Apie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanau ninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to kraš to gyventojams.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 220

Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo\nužkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tę\nsinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir\nauksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem\nkraštams.\nApie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanau\nninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to kraš\nto gyventojams. Amžiną atilsį Raseinių maršalka Jurgis Plioteris\nturėjo keletą tokių auksinių monetų.