Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Slanimas

9 teiginiai8 įrašai5 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Slãnimas (bltr. Слонім; arba Slonimas, rus. Слоним) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos. Rajono centras. Svarbus susisiekimo mazgas. Keliai į Lydą, Valkaviską, Brestą, Baranovičius, Mastus, Ivacevičus. Kerta Baranovičių-Valkavisko geležinkelis. Popieriaus, maisto, lengvoji pramonė.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Slanimas – istorinė vieta, minima kaip valdžios, politinių susibūrimų ir švietimo centras. Mindaugas iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių pasilaikė Slanimą, o vėliau Vaišvilkui buvo paskirti Slanimo, Volkovisko ir kiti atgautų sričių miestai, pripažįstant Mindaugo valdžią. Lietuvos generaliniai seimeliai iš pradžių rinkdavosi Volkoviske, tačiau vėliau jų suvažiavimai vyko Slanime, todėl vieta tapo reikšminga politiniam atstovavimui. Slanime taip pat vyko politiškai svarbūs pasiuntinių seimelių rinkimai, susiję su didikų grupuočių interesais. Švietimo istorijoje Slanimas išsiskiria tuo, kad jėzuitai čia buvo įkūrę mažesnę mokyklą, o vėlesniu laikotarpiu Slanimo pavieto Grabnyčių seimeliai dažnai žlugdavo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Mindaugas (valdovas, XIII a.)OginskiaiNaugardukasSlanimas
Be to, jėzuitai turėjo įsikūrę ir mažesnių mokyklų — Varniuose, Lauksodyje, Šeduvoje, Mstislauly, Slanime, Mogileve, Alūkstoje, Daugpily, Jelgavoj ir kitur.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-153911

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Infrastruktūra
  • Slanime jėzuitai buvo įkūrę mažesnę mokyklą.
  • A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje aprašoma jėzuitų veikla; laikotarpis šaltinio ištraukoje nenurodytas.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Slanime vėliau vykdavo į bendrąjį seimą vykstančių atstovų ir senatorių suvažiavimai.
  • Slanime vyko politiškai svarbūs pasiuntinių seimelių rinkimai.
  • Slanimo pavieto Grabnyčių seimeliai dažnai būdavo žlugdomi.
  • A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje nurodoma, kad iš pradžių tokie suvažiavimai vykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.
  • Šaltinis politinę šių rinkimų reikšmę priskiria didikų grupuotėms.
  • Šaltinio autoriaus vertinimas apie politinę padėtį; aprašomas laikotarpis šaltinio ištraukoje nenurodytas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

Iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių Mindaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Savo palikuoniams jis nurodė ekspansijos kryptį, kuri pastoviai buvo palaikoma du šimtmečius. Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Mindaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė Naugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvilkas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Naugarduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.
t-005

Lietuvos generaliniai seimeliai iš pradžių vykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ir Lietuvoje prieš kiekvieną bendrąjį seimą taip pat buvo pradėti daryti tokie pat į seimą vykstančių atstovų ir senatorių suvažiavimai. Iš pradžių jie įvykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.
t-006vidutinis

Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Naugarduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Sutartis buvo sustiprinta Mindaugo dukters ir Danieliaus sūnaus Švarno vedybomis. Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Naugarduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.
t-208056vidutinis

Slanime vyko politiškai svarbūs pasiuntinių seimelių rinkimai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Didikų grupuotėms politiškai svarbūs buvo rinkimai Gardino ir Slanimo pasiuntinių seimeliuose.
t-002vidutinis

Iš pradžių jie įvykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ir Lietuvoje prieš kiekvieną bendrąjį seimą taip pat buvo pradėti daryti tokie pat į seimą vykstančių atstovų ir senatorių suvažiavimai. Iš pradžių jie įvykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.
t-208062vidutinis

Slanimo Grabnyčių seimeliai buvo dažnai žlugdomi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Ypač dažnai žlugdomi buvo Gardino ir Slanimo pavietų Grabnyčių seimeliai.
t-004vidutinis

1917 m. Berno konferencijoje Slanimo apskritis įtraukta į etnografiniu principu siūlytą Lietuvos teritoriją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Smetona, Steponas Kairys, J. Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). Apskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei situacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo valdovą:
Mindaugas
gyvenamoji vieta:
Oginskiai
Mindaugas valdė ←:
Mindaugas
Buvo valdoma:
Mindaugas
Puslapio nuorodos:
Naugardukas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—43
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—22
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11
Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją—11