vieta

Slanimas

7 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001

Jėzuitai Slanime buvo įkūrę mažesnę mokyklą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 354

Be to, jėzuitai turėjo įsikūrę ir mažesnių mokyklų —\nVarniuose, Lauksodyje, Šeduvoje, Mstislauly, Slanime, Mogileve,\nAlūkstoje, Daugpily, Jelgavoj ir kitur.

t-002vidutinis

Iš pradžių jie įvykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 282

Ir Lietuvoje prieš kiekvieną bendrąjį\nseimą taip pat buvo pradėti daryti tokie pat į seimą vyks-\ntančių atstovų ir senatorių suvažiavimai. Iš pradžių jie įvyk-\ndavo Volkoviske, o vėliau Slanime.

t-003aukstas

Iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių Mindaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 171

Savo pali kuoniams jis nurodė ekspansijos kryptį, kuri pastoviai buvo palai koma du šimtmečius. Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min daugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė Naugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil kas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau garduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.

t-004vidutinis

1917 m. Berno konferencijoje Slanimo apskritis įtraukta į etnografiniu principu siūlytą Lietuvos teritoriją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 134

Sme-\ntona, Steponas Kairys, J. Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta \nuž etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: \nKauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko \napskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), \nbe to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti \nir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). \nApskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei si-\ntuacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.

t-005

Lietuvos generaliniai seimeliai iš pradžių vykdavo Volkoviske, o vėliau Slanime.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 282

Ir Lietuvoje prieš kiekvieną bendrąjį\nseimą taip pat buvo pradėti daryti tokie pat į seimą vyks-\ntančių atstovų ir senatorių suvažiavimai. Iš pradžių jie įvyk-\ndavo Volkoviske, o vėliau Slanime.

t-006vidutinis

Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Naugarduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 69

Sutartis buvo susti- printa Mindaugo dukters ir Danieliaus sūnaus Švarno vedybo- mis. Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Nau- garduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.

t-007vidutinis

Slanimo poreforminio LDK pavieto rankraštinės žemės teismo knygos išliko Baltarusijos NIA iki XVII a. pradžios.

Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją

PDF 12

Išvados. Baltarusijos N I A išliko keliasdešimt keturios baltarusiškosios (Brastos, Gar dino, Slanimo ir Vitebsko) LDK poreforminių pavietų rankraštinės žemės teismo knygos (iki X V I I a. pradžios). Jos pasižymi tematine įvairove, bet savo turiniu nedaug skiriasi nuo tokių pačių lietuviškosios LDK dalies pavietų medžiagos.