Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
10 teiginių10 įrašų9 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, Šiaulių miesto savivaldybė. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, miestas yra katalikiškos vyskupystės centras.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Šiauliai – istorinė vieta ir senovės gyvenvietė, išaugusi prie svarbios kelių sankryžos. Šiaulių žemėje pagrindinė strateginė sankryža buvo dabartinių Tilžės ir Vilniaus gatvių sankirtos vietoje, todėl ši vietovė turėjo reikšmę regiono susisiekimui. 1236 m. ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kuriame lietuviai nugalėjo kalavijuočius; žuvo visa jų vadovybė, įskaitant magistrą, ir daug sąjungininkų. 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose prasidėjo Lietuvos sukilimas, kurį pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada. Vėlesniais laikotarpiais Šiauliai išliko svarbiu administraciniu, kariniu ir kultūriniu tašku: 1916 m. čia veikė lietuvių gimnazija, o vienu istoriniu laikotarpiu miestui teko mokėti 30 kapų grašių sidabrinę.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Važiuodamas kiaurai per vyskupystę, aplankiau visus kalinius. Su skausmu širdies savo radau; Šiauliuose, Tel šiuose, Raseiniuose, Vilkmergėj, Panevėžy, Ežerėnuose ir Kaune daugybę uždarytų per nelaimes, vaikų savo.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose ir jų apylinkėse sukilimą pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmoji kovų fazė: Vilniaus išvadavimas 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose ir jo apylinkėse sukilimą pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada (ankščiau vadinta Kauno husarų). Tuo metu Žemaitijoje praktiškai nebuvo Rusijos kariuomenės.
Lietuvoje 1794 m. sukilimas prasidėjo Šiauliuose.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose.
Ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pajutę susitelkusią lietuvių kariuomenę, kalavijuočiai su svečiais buvo besitraukią, bet lietuviai pastojo jiems kelią. Ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai. Kalavijuočių žuvo visa vadovybė su pačiu magistru ir daugybė svečių.
Šiauliuose, ties dabartinių Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryža, buvo pagrindinė Šiaulių žemės strateginė kelių sankryža.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šiaulių žemėje pagrindinė strateginė kelių sankryža yra Šiauliuose (ties dab. Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryža), kur plėtojosi senovės gyvenvietė.
Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 5 d. plk. Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius. Lietuvos vyriausybė negalėjo užkirsti jai kelio, nes tuo metu Lietuvos kariuomenė dar tęsė kovas su bolševikais Dauguvos fronte.
Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių ordinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410).
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Visus valstybės kūrimus lydėjo kovos ir mūšiai. Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių ordinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410). Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos 1923 m.
Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kijevas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gardinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 4 | 4 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Kelionė Lietuvon 1916 karės metais | — | 1 | 1 |
| Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |