Narbutas sprendė, kad II a. didelė Salavijos dalis svetimšaliams buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu. Narbutas Salaviją vadino vienuolikta Prūsijos provincija ir pažymėjo, kad jos sienas sunku nustatyti. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai.
Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai. Rytuose ji ribojosi su Sudargija, pietuose — su Nadruva, vakaruose — su Kur šių mariomis, o šiaurėje — su Žemaitija. 267 Sudargija (Sudargia).
Salavija\nVienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Scha-\nlaueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi se\nnais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu,\nbet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš\ntas, t. y. Pusnė.
Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai.
Tačiau, kai joje dar prieš bendrą prūsų tautos žlugimą įvyko politinių pokyčių, ten apsi gyveno kryžiuočių, daugiausia iš Lietuvos atsikėlusių žmonių, dėl to ją ligi šiol vadina prūsų Lietuva. Jos sos to arba svarbesnė pilis buvo Salava, be to, manoma, kad Tilžės apylinkėse. Ten, miškuose, yra akmeninių pas tatų griuvėsių ir ant kalvų piliaviečių, primenančių žilą šios žemės senovę. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai.