253 ## Puslapis 270 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS Ū APIE LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ MEDŽIOKLES RŪDNINKUOSE Visi Jogailos giminės karaliai labai mėgo viešėti Rūdnin kų kaime, netoli Vilniaus. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga vo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų. Bažny čia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fun dacija datuojama nuo Zigmanto III.
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona buvo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinamame Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir gavo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų vingiuojanti gatvė. Vėliau Zigmantas III ir Vladislovas IV, atvykę į Lietuvą, visada Rūdninkuose smagiai leisdavo laiką medžiodami.
253 ## Puslapis 270 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS Ū APIE LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ MEDŽIOKLES RŪDNINKUOSE Visi Jogailos giminės karaliai labai mėgo viešėti Rūdninkų kaime, netoli Vilniaus. Tai kaimas, išsidėstęs tarp didelių girių, per keturias mylias nutolęs nuo Vilniaus į pietvakarių pusę. Atrodo, kad Kazimieras IV, kuris nepaprastai mėgo medžioti, vos tik tapęs Lenkijos karaliumi, pirmas pasirinko ten medžioklės buveinę dėl artumo prie sostinės ir pirmas pasistatydino dvarą sau, savo dvariškiams ir medžiokliams.
Jų pavadinimas kilęs nuo nemažų geležies rūdos klodų, slypinčių po pelkėmis ir girių tankmėmis. Bažnyčia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fundacija datuojama nuo Zigmanto III. Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vilniaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, vadinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių.
1534 m. Žygimantas Senasis buvo Rūdninkų medžioklės dvare, iš kur įsakė Jurgiui Mikalojaičiui Radvilai atleisti nuo karinės tarnybos Lieponių ir Valkininkų dvarų laikytoją.
Pavyzdžiui, 1534 m. Žygimantas Senasis, buvodamas Rūdninkų medžioklės dvare, atskiru pranešimu įsakė etmonui ir didžiajam medžiokliui Jurgiui Mikalojaičiui Radvilai atleisti nuo karinės tarnybos Lieponių ir Valkininkų dvarų laikytoją
Tuo 46 9 ## Puslapis 468 tarpu Mykolas, gavęs žinią, jog Kazimieras su žymiausiais senatoriais ir bajorais atvyksta iš Bresto į Vilnių, paliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją su penkiais šimtais raitelių. Netikėtai mišA tle id ž ia n e tik ė ta i kuose netoli Rūdninkų miesp a k e lė je s u tik ta m telio jis užšoko ant Kazimiero M y k o lu i palydos. Patekęs į tokią neaiškią padėtį, jis, be galo išsigandęs ir nė nemėginęs bėgti, nes šitaip dar labiau būtų pabloginęs savo padėtį, nušoko nuo žirgo ir, puolęs Kazimierui po kojų, jį pasveikino kaip Lietuvos didįjį kunigaikštį bei nuolankiai paprašė nubausti jo tėvo žudikus, o jo paties, visiškai atsiduodančio valdovo malonei, neatiduoti žmogžudžiams.