Santrauka
26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie tuvos didysis kunigaikštis, privile gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil niaus miestiečiams, kuriems leidžia ma laisvai prekiauti nemokant mui to mokesčio visoje Lietuvos valsty. Atrodo, kad Kazimieras IV, kuris nepaprastai mėgo medžioti, vos tik tapęs Lenkijos karaliumi, pirmas pa sirinko ten medžioklės buveinę dėl artumo prie sostinės ir pirmas pasistatydino dvarą sau, savo dvariškiams ir medžiokliams. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga vo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie tuvos didysis kunigaikštis, privile gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil niaus miestiečiams, kuriems leidžia ma laisvai prekiauti nemokant mui to mokesčio visoje Lietuvos valsty. | c-001 | |
| t-002 Atrodo, kad Kazimieras IV, kuris nepaprastai mėgo medžioti, vos tik tapęs Lenkijos karaliumi, pirmas pa sirinko ten medžioklės buveinę dėl artumo prie sostinės ir pirmas pasistatydino dvarą sau, savo dvariškiams ir medžiokliams. | c-002 | |
| t-003 Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga vo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie tuvos didysis kunigaikštis, privile gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil niaus miestiečiams, kuriems leidžia ma laisvai prekiauti nemokant mui to mokesčio visoje Lietuvos valsty.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie tuvos didysis kunigaikštis, privile gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil niaus miestiečiams, kuriems leidžia ma laisvai prekiauti nemokant mui to mokesčio visoje Lietuvos valsty bėje, pasakyta, kad tai yra senos lais vės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas. Con cedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum thelo- neum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consu etudinem antiquam a Nostris Praede cessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domi no Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32
Puslapis 49
I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pa gonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atrodo, kad Kazimieras IV, kuris nepaprastai mėgo medžioti, vos tik tapęs Lenkijos karaliumi, pirmas pa sirinko ten medžioklės buveinę dėl artumo prie sostinės ir pirmas pasistatydino dvarą sau, savo dvariškiams ir medžiokliams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tai kaimas, išsidėstęs tarp dide lių girių, per keturias mylias nutolęs nuo Vilniaus į pietva karių pusę. Atrodo, kad Kazimieras IV, kuris nepaprastai mėgo medžioti, vos tik tapęs Lenkijos karaliumi, pirmas pa sirinko ten medžioklės buveinę dėl artumo prie sostinės ir pirmas pasistatydino dvarą sau, savo dvariškiams ir medžiokliams. Tikra bent jau tai, kad iki jo nei istorijoje, nei rašto paminkluose nėra jokio pėdsako, kad kuris nors Kazi miero pirmtakų būtų užsiminęs apie Rūdninkus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga vo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu vo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama me Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga vo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų vingiuojanti gatvė. Vė liau Zigmantas III ir Vladislovas IV, atvykę į Lietuvą, visa da Rūdninkuose smagiai leisdavo laiką medžiodami.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Algirdas (Lietuvos valdovas)
- Graikai
- Julijona
- Kazimieras
- Lietuviai
- Stačiatikiai
- Vladislovas
- Vokiečiai
- Zigmantas
- Zigmantas III
- kunigaikščiai
- Kazimiero IV privilegijos Vilniaus miestiečiams suteikimas (1440 m.)
- Romos tikėjimas graikų apeigų tikėjimas
- Vilniaus miestiečių tarpregioninė prekyba ir muito laisvė