Rudava

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitą dieną patraukė į Rudavos valsčių ir ten pat, smogęs galingą smūgį, užėmė pilį323; toje vietoje buvo išžudyta tiek daug sembų, 321 D.— Medenow, Jer. — Medenouwe; Medenava (vėliau — Medenau, dab. Logvinovas), to pat vardo valsčiaus centras pietvakarių Semboje. I tūkstantmečio pabaigos — XIII a. sembų pilis buvo kiek toliau į šiaurės rytus nuo dabartinės gyvenvietės, kranto kyšulyje įrengtame piliakalnyje, įtvirtintame dviem galingais pylimais; vėliau, atrodo, čia buvusi vyskupo pilis. Ankstesnio laikotarpio (I tūkstantmečio 1-os pusės) piliakalnis yra į pietryčius nuo gyvenvietės (CF, p. 13—16, Nr. 4, 5; Гуревич Ф. Д. Из истории..., с. 340—341, 369, 436—443). 322 D.— Super [...] habitaciones suas (III, 108, 204, 209, 228, 332), Jer — hŭs, hûf, gebûve; kituose šaltiniuose — curia, kartais pabrėžiant, kad pulchram et bene munitam (MPH, 4, p. 430). Tai didelės, turtingos, daugiau ar mažiau įtvirtintos sodybos (kartais — labai gerai), bet ne pilys, nes Dusburgietis jas skiria nuo pilies ir kitų gynybinės paskirties įtvirtinimų (habitaciones, et alia, que extra castra et municiones sita — III, 204), kilmingųjų, žymiųjų prūsų (potentis Prutheni), jotvingių (дом Стекинтове — ПСРЛ, 2, стб. 828) ir lietuvių, kiemai (Łowmiański H., Studja..., 1, p. 293—295; Pašuta V., Lietuvos..., p. 155, 329; Jurginis J., Baudžiavos..., p. 93, 101). 323 D.— ad territorium Rudowie, Jer.— zu Rudowe; Rudava, valsčius Semboje. Jo centras — Rudavos pilis buvo per 18 km į šiaurę nuo dab. Kaliningrado, į vakarus nuo dab. automobilių kelio Kaliningradas—Zelionogradskas, kalvoje, greta kurios vėliau buvo pastatyta Ordino pilis (Boetticher A., Die Bau..., 1, p. 118; CF, p. 52, schema 23a). Rudava — dab. Melnikovas. Kai kas mano, jog Dusburgiečio minima Rudavos valsčiaus pilis, kur išžudyta daug sembų, buvo kiek į pietus nuo Rudavos, piliakalnyje prie Ekričių (dab. Vetrovas) ir Maldaičių, jog tai Nogimptės (Nogympten) pilis (CF, p. 52—54; GAO, p. 108; plg. Ewald A. L., Die Eroberung..., 3, p. 17). kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitą dieną patraukė į Rudavos valsčių ir ten pat, smogęs galingą smūgį, užėmė pilį323; toje vietoje buvo išžudyta tiek daug sembų, 321 D.— Medenow, Jer. — Medenouwe; Medenava (vėliau — Medenau, dab. Logvinovas), to pat vardo valsčiaus centras pietvakarių Semboje. I tūkstantmečio pabaigos — XIII a. sembų pilis buvo kiek toliau į šiaurės rytus nuo dabartinės gyvenvietės, kranto kyšulyje įrengtame piliakalnyje, įtvirtintame dviem galingais pylimais; vėliau, atrodo, čia buvusi vyskupo pilis. Ankstesnio laikotarpio (I tūkstantmečio 1-os pusės) piliakalnis yra į pietryčius nuo gyvenvietės (CF, p. 13—16, Nr. 4, 5; Гуревич Ф. Д. Из истории..., с. 340—341, 369, 436—443). 322 D.— Super [...] habitaciones suas (III, 108, 204, 209, 228, 332), Jer — hŭs, hûf, gebûve; kituose šaltiniuose — curia, kartais pabrėžiant, kad pulchram et bene munitam (MPH, 4, p. 430). Tai didelės, turtingos, daugiau ar mažiau įtvirtintos sodybos (kartais — labai gerai), bet ne pilys, nes Dusburgietis jas skiria nuo pilies ir kitų gynybinės paskirties įtvirtinimų (habitaciones, et alia, que extra castra et municiones sita — III, 204), kilmingųjų, žymiųjų prūsų (potentis Prutheni), jotvingių (дом Стекинтове — ПСРЛ, 2, стб. 828) ir lietuvių, kiemai (Łowmiański H., Studja..., 1, p. 293—295; Pašuta V., Lietuvos..., p. 155, 329; Jurginis J., Baudžiavos..., p. 93, 101). 323 D.— ad territorium Rudowie, Jer.— zu Rudowe; Rudava, valsčius Semboje. Jo centras — Rudavos pilis buvo per 18 km į šiaurę nuo dab. Kaliningrado, į vakarus nuo dab. automobilių kelio Kaliningradas—Zelionogradskas, kalvoje, greta kurios vėliau buvo pastatyta Ordino pilis (Boetticher A., Die Bau..., 1, p. 118; CF, p. 52, schema 23a). Rudava — dab. Melnikovas. Kai kas mano, jog Dusburgiečio minima Rudavos valsčiaus pilis, kur išžudyta daug sembų, buvo kiek į pietus nuo Rudavos, piliakalnyje prie Ekričių (dab. Vetrovas) ir Maldaičių, jog tai Nogimptės (Nogympten) pilis (CF, p. 52—54; GAO, p. 108; plg. Ewald A. L., Die Eroberung..., 3, p. 17). kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pasidalinę mažais būreliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 metų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Drauge buvo ir Algirdas su savo būriais. Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko krūvon ties Rudavos (Rudau) bažnytkaimiu (3 mylios į šiaurę nuo Karaliaučiaus). Čia juos pasitiko kryžiuočių kariuomenė.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1308 viešpaties metais, švento Jurgio dieną (balandžio 23), Manstas, Sudargas ir kiti Žemaitijos kilmingieji su 5 tūkstančiais raitelių pro Noihauzą Kuršių nerijoje įsibrovė į Sembos žemę ir nusiaubė gaisrais Pavundos562 bei Rudavos valsčius

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitą dieną patraukė į Rudavos valsčių ir ten pat, smogęs galingą smūgį, užėmė pilį323; toje vietoje buvo išžudyta tiek daug sembų, 321 D.— Medenow, Jer. — Medenouwe; Medenava (vėliau — Medenau, dab. Logvinovas), to pat vardo valsčiaus centras pietvakarių Semboje. I tūkstantmečio pabaigos — XIII a. sembų pilis buvo kiek toliau į šiaurės rytus nuo dabartinės gyvenvietės, kranto kyšulyje įrengtame piliakalnyje, įtvirtintame dviem galingais pylimais; vėliau, atrodo, čia buvusi vyskupo pilis. Ankstesnio laikotarpio (I tūkstantmečio 1-os pusės) piliakalnis yra į pietryčius nuo gyvenvietės (CF, p. 13—16, Nr. 4, 5; Гуревич Ф. Д. Из истории..., с. 340—341, 369, 436—443). 322 D.— Super [...] habitaciones suas (III, 108, 204, 209, 228, 332), Jer — hŭs, hûf, gebûve; kituose šaltiniuose — curia, kartais pabrėžiant, kad pulchram et bene munitam (MPH, 4, p. 430). Tai didelės, turtingos, daugiau ar mažiau įtvirtintos sodybos (kartais — labai gerai), bet ne pilys, nes Dusburgietis jas skiria nuo pilies ir kitų gynybinės paskirties įtvirtinimų (habitaciones, et alia, que extra castra et municiones sita — III, 204), kilmingųjų, žymiųjų prūsų (potentis Prutheni), jotvingių (дом Стекинтове — ПСРЛ, 2, стб. 828) ir lietuvių, kiemai (Łowmiański H., Studja..., 1, p. 293—295; Pašuta V., Lietuvos..., p. 155, 329; Jurginis J., Baudžiavos..., p. 93, 101). 323 D.— ad territorium Rudowie, Jer.— zu Rudowe; Rudava, valsčius Semboje. Jo centras — Rudavos pilis buvo per 18 km į šiaurę nuo dab. Kaliningrado, į vakarus nuo dab. automobilių kelio Kaliningradas—Zelionogradskas, kalvoje, greta kurios vėliau buvo pastatyta Ordino pilis (Boetticher A., Die Bau..., 1, p. 118; CF, p. 52, schema 23a). Rudava — dab. Melnikovas. Kai kas mano, jog Dusburgiečio minima Rudavos valsčiaus pilis, kur išžudyta daug sembų, buvo kiek į pietus nuo Rudavos, piliakalnyje prie Ekričių (dab. Vetrovas) ir Maldaičių, jog tai Nogimptės (Nogympten) pilis (CF, p. 52—54; GAO, p. 108; plg. Ewald A. L., Die Eroberung..., 3, p. 17). kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių.