Vytautas siekė paimti Riazanę ir kitas rytų žemes savo valdžion arba turėti joms didelę įtaką. 1430 m. Riazanės kunigaikščiai atvyko į Trakus ir Vilnių, kai Vytautas rengėsi karūnuotis Lietuvos karaliumi. Iš Smolensko puldamas Riazanę Vytautas priartėjo prie savo žento Vosyliaus I valdų, nors oficialiai laikėsi su juo taikos.
Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį\nSviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I\n(1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Maskvos valdovas\ntačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar\nTverės kunigaikštį Mykolą10 11.
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gy\nventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitri- \njaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam \nnepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam \nvaldovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudo- \nvo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs \npatį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kuni\ngaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur \ngana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant \nir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo\n139\n\n## Puslapis 156\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npaleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie\ntuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.