Dusburgietis teigia, kad m, Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romene rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio (Тоерреn M., HCGP, p. 26—27 ir žemėlapis). Dusburgietis teigia, kad kita vertus, jis galvojo, jog ji galėjusi būti ir prie mūsų jau minėtos Rausvės (Мержинский А.
Ieškodamas centrinės baltų Romovės resp. Romuvos Nadruvoje, M. Pretorijus (1664— 1684 m. gyvenęs Nibudžiuose, į šiaurės rytus nuo Gumbinės) rašęs, kad, jo nuomone, Romovė resp. Romuva galėjusi būti prie Biserkiemio (netoli Gumbinės) ant kalvos, tada vadintos Sidabro kalnu, kur aptinkama įvairių radinių, be kita ko — pentinų, lenkto ir sukto sidabro (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 1, § XXII, r. 1. (WU) 152; r. p. (MA) 271—272; š. p. 564—565). M, Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romene rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio (Тоерреn M., HCGP, p. 26—27 ir žemėlapis).
Mėginta sieti Priegliaus kair. intako Auksinės žemupio vietovardžius Kreiwutschen ir Romanuppen su Kriviu ir Romove resp. Romuva (Friederici W., Über die Lage Romow’s..., p. 227— 253). A. Mežinskis manęs, kad nėra pagrindo ieškoti ryšio tarp pirmųjų vietovardžių, tačiau spėjo, kad Romanuppe galėjusi būti Romovės resp. Romuvos vietoje. Kita vertus, jis galvojo, jog ji galėjusi būti ir prie mūsų jau minėtos Rausvės (Мержинский А. Ф., Ромове, с. 1—9).