M. Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romenę rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 64
Ieškodamas centrinės baltų Romovės resp. Romuvos Nadruvoje, M. Pretorijus (1664— 1684 m. gyvenęs Nibudžiuose, į šiaurės rytus nuo Gumbinės) rašęs, kad, jo nuomone, Romovė resp. Romuva galėjusi būti prie Biserkiemio (netoli Gumbinės) ant kalvos, tada vadintos Sidabro kalnu, kur aptinkama įvairių radinių, be kita ko — pentinų, lenkto ir sukto sidabro (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 1, § XXII, r. 1. (WU) 152; r. p. (MA) 271—272; š. p. 564—565). M, Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romene rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio (Тоерреn M., HCGP, p. 26—27 ir žemėlapis).
A. Mežinskis manė, kad Romovė galėjusi būti ir prie Rausvės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 64-65
Mėginta sieti Priegliaus kair. intako Auksinės žemupio vietovardžius Kreiwutschen ir Romanuppen su Kriviu ir Romove resp. Romuva (Friederici W., Über die Lage Romow’s..., p. 227— 253). A. Mežinskis manęs, kad nėra pagrindo ieškoti ryšio tarp pirmųjų vietovardžių, tačiau spėjo, kad Romanuppe galėjusi būti Romovės resp. Romuvos vietoje. Kita vertus, jis galvojo, jog ji galėjusi būti ir prie mūsų jau minėtos Rausvės (Мержинский А. Ф., Ромове, с. 1—9).
Rausvės upė įteka į Šešupę kairiajame krante netoli Naumiesčio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 227
Rausvės (Ross) upė, kuri ir dabar vadinama tuo pačiu vardu, tekėjo sudinų (sūduvių) šalyje. Ji įteka į Šešupę jos kairiajame krante netoli Naumiesčio.