Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė Vilniaus prekybinius ryšius su Maskva, Naugardu, Pskovu ir Tvere.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
1183 m. lietuviai per pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes nusiaubė Pskovą ir pakeliui turbūt Polocką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 27
pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad \n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per \nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 27
pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad \n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per \nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
Gedimino ar Algirdo laikais Pskovas buvo Lietuvos politinėje įtakoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.
Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingomis prekybinėmis gyvenvietėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur tingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
Vytauto pastangos Pskove pastatyti savo vietininką sukėlė naują konfliktą su Maskva.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 328
Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo\npastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują kon\nfliktą su Maskva. 1407 m.
1581 m. rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajėgos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 95
## Puslapis 95 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajė- gos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m sto- rio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais. Miesto viduje buvo Daumanto kremlius - vidinė pilis, atskiros miesto dalys taip pat buvo apjuostos gynybinėmis sienomis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 94-95
Steponas Batoras uždraudė plėšti gyventojus, paimtus į nelaisvę žmo- nes paleido, pareiškęs, kad kariaujama su Maskvos tironu Ivanu Iv (Rūsčiuoju), o ne su jo nelaimingais pavaldiniais. ## Puslapis 95 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajė- gos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m sto- rio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais.
Vytauto rytinių valstybės pakraščių patikrinimo metu Pskovas buvo pajungtas 1426 m., o Didysis Naugardas – 1428 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
Grįžimas \nnamo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – \npajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).
Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Pskovas ir Didysis Naugardas buvo palikti Maskvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 254
Būda\nmas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti\npaklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti.\nŠiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 254
Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda\nmas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per\nkrikštą gavusį Andriaus vardą.
1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bajorais sudarė sutartį su Švitrigaila.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 230
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek sas Jefremovičius su Pskovo bojari nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 129
Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 129
Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
1183 m. užfiksuotas pirmasis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
1183 m. užfiksuotas pirma-\nsis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.\n\nKarinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or-\nganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su-\ntelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų\n(atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai\niškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa-\nvaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
1183 m. užfiksuotas pirma-\nsis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.\n\nKarinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or-\nganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su-\ntelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų\n(atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai\niškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa-\nvaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.
Steponui Batorui apgulus Pskovą, Posevinui tarpininkaujant prasidėjo derybos dėl karo pabaigos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 302
Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos. Ka- ralius linko taikintis, nes užėjusi žiema labai trukdė kariauti, be to, kariuomenė buvo išvargusi, joje prasidėjo ligos, o Pskovo tvirtovė buvo gerai sustiprinta ir sunkiai paimama.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 302
Batorą; jis tikėjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti kovą: mat, kaip tik tuo metu popiežius, kuriam už karo sulaikymą caras buvo pasiža- dėjęs priimti katalikybę, atsiuntė savo tarpininką — žinomą diplomatą jėzuitą Poseviną ir ragino Batorą baigti ka- rą. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 302
Batorą; jis tikėjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti kovą: mat, kaip tik tuo metu popiežius, kuriam už karo sulaikymą caras buvo pasiža- dėjęs priimti katalikybę, atsiuntė savo tarpininką — žinomą diplomatą jėzuitą Poseviną ir ragino Batorą baigti ka- rą. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos.
Pskovas ir Didysis Naugardas buvo anksčiau už Vilnių įkurti prekybai tinkami Rusios miestai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur tingesnėmis gyvenvietėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur tingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
1409 m. vasarą Vytautas sudarė sau naudingą taiką su Pskovu, nors Salyno ir Raciąžo aktai Pskovą buvo garantavę Ordino įtakai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 329
Nors Salyno\nir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai,\nVytautas su Pskovu 1409 m. vasarą padarė sau naudingą taiką.\nNepasisekė tik Vytautui didžiajai Lietuvos kunigaikštijai\nnaudinga linkme sutvarkyti rytų Bažnyčios reikalų^61.
Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 151
Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su\nklestėti!
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 151
Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su\nklestėti!
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos\nLenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
Steponas Batoras, susirūpinęs Pskovo apgultimi, iš stovyklos parašė laišką dėl taikos ir laisvės valstybėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.
Senyvo amžiaus Vytautas kovėsi su Pskovu ir Naugardu, keršydamas už Lietuvai šių miestų padarytas skriaudas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 151
Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su\nklestėti!
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 151
Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su\nklestėti!
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu\nvo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at\nkeršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų \nmiestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du\nsyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk\nmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių \nPskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną \nSidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa\nleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar \n250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- \nsadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais
Lietuviams puolant Vilnių, rusų įguloje buvo du Pskovo muškietininkų pulko batalionai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 151
Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 151
Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.
1427 m. sėkmingas Vytauto žygis privertė Pskovo pasiuntinius atvykti į Vilnių dėl belaisvių paleidimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 171
Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du\nsyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk\nmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių\nPskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną\nSidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa\nleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar\n250 rublių nepridėjo (1429 m.
XI–XII a. Pskovo žemės minimos kaip šiaurės vakarų rusėnų koalicijos prieš Lietuvą dalis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 22
Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 22
Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.
Steponas Batoras, susirūpinęs Pskovo apgultimi, iš stovyklos parašė laišką dėl taikos krašte saugojimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.
Pskoviečiai pasiuntė savo posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių perduoti Vytautui žadėto sidabro.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172
Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy\ntautui žadėtą sidabrą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172
Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy\ntautui žadėtą sidabrą.
Pskovas buvo palankus Maskvai, kai ši privertė pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir Možaiską.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
Balandžio 23 d. Vilniuje buvusioje rusų įguloje buvo du Pskovo muškietininkų pulko batalionai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 151
Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 151
Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.
Pskoviečiai pasiuntė pas Vytautą posadnikus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių su pažadėtu sidabru.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172
Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy\ntautui žadėtą sidabrą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 172
Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy\ntautui žadėtą sidabrą.
Algirdas sėkmingai gynė Pskovą nuo Livonijos kryžiuočių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 254
Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda\nmas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per\nkrikštą gavusį Andriaus vardą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 254
Būda\nmas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti\npaklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti.\nŠiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.
Vilniuje sudaryta sutartis su Kazimiero globoje likusiu Pskovu praplėtė Pskovo prekybinius santykius su Lietuvos sostine.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 241
Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 241
Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.
Pskovas buvo palankus Maskvai, kai ši pajungė Tverę ir Možaiską.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji rusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi savo pačių valdžia galingi.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 24
Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji\nrusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi\nsavo pačių valdžia galingi. Maskva tuomet dar tebuvo menka\ngyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų\ntikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.
1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš jų apie 23 tūkst. buvo iš LDK.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 94
Pskovo apgultis 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš kurių apie 23 tūkst. - iš LDK. S. Batoras planavo užėmęs Pskovą atkirsti nuo Rusijos Livonijoje esančias jų įgulas. Iki birželio 4 d. su Maskva vyko nevaisingos derybos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 94
Pskovo apgultis 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš kurių apie 23 tūkst. - iš LDK. S. Batoras planavo užėmęs Pskovą atkirsti nuo Rusijos Livonijoje esančias jų įgulas. Iki birželio 4 d. su Maskva vyko nevaisingos derybos.
Vilniuje sudaryta sutartis su Pskovu praplėtė šio miesto prekybinius santykius su Lietuvos sostine.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 241
Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 241
Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.
1449 m. Kazimiero ir Maskvos taikoje Pskovas buvo paliktas Maskvos įtakos sričiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą. Taigi 1449 m. sutartis buvo\npirmasis didelis Maskvos laimėjimas Lietu-\nvos nenaudi.
Į prieš Lietuvą nukreiptą koaliciją įsijungė Naugardo ir Pskovo žemės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 22
Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 22
Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.
Livonijos Ordinas sudarė su Pskovu dešimties metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 136
Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris\ntuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa\ndarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy\ntautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali\nkais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos\nsusirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi\nnas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D.
Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Naugardo bei Pskovo kunigaikščiai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir\ndžiai priimti.
Į Vytauto suvažiavimą atvyko ir Pskovo kunigaikščiai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir\ndžiai priimti.
Į Vytauto suvažiavimą atvyko Pskovo kunigaikščiai ir kitų kraštų valdovų bei miestų atstovai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš\nčiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti\nniai^2 ).
Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 272
Tačiau šie, palyginti, dar nauji karo technikos pabūklai buvo tokie ne tobuli, kad Žalgirio mūšyje jie neturėjo jokios lemiančios reikš mės. Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet.
Polocke pas Vytautą atvykę Pskovo pasiuntiniai užmezgė su juo taikingus santykius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus\nsantykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Ria\nzaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, di\ndžiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir\nprašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu ne\nsantaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieško\njo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs,\nkad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.
Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku\nriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp\nNaugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus\nmiestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso\nje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė\njo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su\nkrikščioniškąja kultūra26.
Salyno akte ordinui tenkančių žemių sienos buvo nužymėtos iki Pskovo respublikos valdų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).
Salyno akte pirmą kartą apytikriai\nbuvo nužymėtos ordinui tenkančių žemių sienos. Žemaičiuose jos\nėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo\npratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli\ndabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos\nvaldų.
1411 metų pavasarį Polocke Pskovo pasiuntiniai atvyko pas Vytautą ir užmezgė taikingus santykius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus\nsantykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Ria\nzaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, di\ndžiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir\nprašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu ne\nsantaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieško\njo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs,\nkad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.
Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).
Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, \nplitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da\nrė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku\nriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp \nNaugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Vytauto dukra Sofija, lydima kunigaikščio Jono Algimantaičio, iš Gdansko laivais per Pernu pasiekė Pskovą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 93
Tais pačiais metais, Vytautui būnant Vokiečių že\nmėje, į Marienburgą atvyko pasiuntiniai iš Maskvos, \nnuo didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevičiaus, \nprašydami didįjį kunigaikštį Vytautą, kad [leistų] duk\nterį už didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevičiaus. \nDidysis kunigaikštis Vytautas atidavė savo dukterį ku\nnigaikštytę Sofiją ir išleido ją iš Marienburgo, o su \nja pasiuntė kunigaikštį Joną Algimantaitį, ir jie iš \nGdansko miesto išplaukė laivais2 3 , per jūrą pasiekda\nmi Pernu2 1 ir Pskovo miestą. Pskoviečiai sutiko juos \nlabai svetingai ir palydėjo pagarbiai ligi Didžiojo Nau- \ngardo.
Pskovas ir Didysis Naugardas, įkurti anksčiau už Vilnių ir tinkami prekybai, greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur tingesnėmis gyvenvietėmis.
Michał Baliński teigimu, Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė Vilniaus prekybinius ryšius su Maskva, Naugardu, Pskovu ir Tvere.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
Zenono Ivinskio teigimu, Vytauto pastangos Pskove pastatyti savo vietininką sukėlė naują konfliktą su Maskva.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 328
Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo\npastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują kon\nfliktą su Maskva. 1407 m.
Michał Baliński rašo, kad Vilniaus prekyba buvo plačiai išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu bei Maskva ir buvo pasiekusi tolimus kraštus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 151
Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su\nklestėti!