Pskovas

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 27

pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad \n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per \nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.

PDF 27

pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad \n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per \nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

PDF 26

Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur­ tingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei­ do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa­ vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.

PDF 328

Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo\npastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują kon­\nfliktą su Maskva. 1407 m.

PDF 95

## Puslapis 95 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajė- gos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m sto- rio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais. Miesto viduje buvo Daumanto kremlius - vidinė pilis, atskiros miesto dalys taip pat buvo apjuostos gynybinėmis sienomis.

PDF 94-95

Steponas Batoras uždraudė plėšti gyventojus, paimtus į nelaisvę žmo- nes paleido, pareiškęs, kad kariaujama su Maskvos tironu Ivanu Iv (Rūsčiuoju), o ne su jo nelaimingais pavaldiniais. ## Puslapis 95 Rugpjūčio pabaigoje jungtinės pajė- gos pasiekė labai gerai įtvirtintą Pskovo miestą. Pskovą juosė 9 km ilgio, 4-5 m sto- rio ir 12 m aukščio išorinė mūro siena su 27 bokštais.

PDF 50

Grįžimas \nnamo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – \npajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.

PDF 254

Būda­\nmas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti\npaklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti.\nŠiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.

PDF 254

Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda­\nmas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per\nkrikštą gavusį Andriaus vardą.

PDF 230

Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Alek­ sas Jefremovičius su Pskovo bojari­ nais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta se­ novinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.

PDF 129

Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.

PDF 129

Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.

PDF 20

1183 m. užfiksuotas pirma-\nsis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.\n\nKarinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or-\nganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su-\ntelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų\n(atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai\niškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa-\nvaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.

PDF 20

1183 m. užfiksuotas pirma-\nsis žinomas lietuvių reidas į Pskovo žemes.\n\nKarinių struktūrų kūrimas suaktyvino Lietuvos valstybės or-\nganizavimo procesą aukštesniu lygiu ir leido daugiau galios su-\ntelkti karo grobio dėka praturtėjusių stipriausių lietuvių karo vadų\n(atskirų Lietuvos žemių kunigaikščių) rankose, iš kurių galiausiai\niškilo vienas visos Lietuvos valdovas, administruodamas jam pa-\nvaldžias teritorijas rėmęsis jam ištikima kariauna.

PDF 302

Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos. Ka- ralius linko taikintis, nes užėjusi žiema labai trukdė kariauti, be to, kariuomenė buvo išvargusi, joje prasidėjo ligos, o Pskovo tvirtovė buvo gerai sustiprinta ir sunkiai paimama.

PDF 302

Batorą; jis tikėjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti kovą: mat, kaip tik tuo metu popiežius, kuriam už karo sulaikymą caras buvo pasiža- dėjęs priimti katalikybę, atsiuntė savo tarpininką — žinomą diplomatą jėzuitą Poseviną ir ragino Batorą baigti ka- rą. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos.

PDF 302

Batorą; jis tikėjosi, kad Batoras bus priverstas nutraukti kovą: mat, kaip tik tuo metu popiežius, kuriam už karo sulaikymą caras buvo pasiža- dėjęs priimti katalikybę, atsiuntė savo tarpininką — žinomą diplomatą jėzuitą Poseviną ir ragino Batorą baigti ka- rą. Kai Stp. Batoras su svarbiausiomis jėgomis apgulė Psko- vą, o mažesni jo kariuomenės būriai naikino tolimąsias ru- sų žemes, Posevinui tarpininkaujant, prasidėjo derybos.

PDF 26

Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies­ tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur­ tingesnėmis gyvenvietėmis.

PDF 26

Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur­ tingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei­ do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa­ vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.

PDF 329

Nors Salyno\nir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai,\nVytautas su Pskovu 1409 m. vasarą padarė sau naudingą taiką.\nNepasisekė tik Vytautui didžiajai Lietuvos kunigaikštijai\nnaudinga linkme sutvarkyti rytų Bažnyčios reikalų^61.

PDF 151

Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo­\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask­\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil­\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko­\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan­\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik­\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su­\nklestėti!

PDF 151

Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo­\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask­\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil­\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko­\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan­\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik­\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su­\nklestėti!

PDF 68

Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos\nLenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.

PDF 310

Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė­\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš­\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 310

Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė­\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš­\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 151

Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo­\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask­\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil­\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko­\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan­\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik­\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su­\nklestėti!

PDF 151

Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo­\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask­\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil­\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko­\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan­\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik­\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su­\nklestėti!

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis bu­\nvo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo at­\nkeršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų \nmiestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du­\nsyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk­\nmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių \nPskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną \nSidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa­\nleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar \n250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: po- \nsadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81. Tais

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 171

Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: du­\nsyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėk­\nmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių\nPskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną\nSidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė pa­\nleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar\n250 rublių nepridėjo (1429 m.

PDF 22

Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.

PDF 22

Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.

PDF 310

Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė­\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš­\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 310

Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė­\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė\nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir\niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš­\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę,\nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų\nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 172

Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy­\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo­\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­\ntautui žadėtą sidabrą.

PDF 172

Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy­\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo­\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­\ntautui žadėtą sidabrą.

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 151

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,\n\ntačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo\n\nRusijos pajėgos\n\nLietuviams puolant balandžio 23 d.\nVilniuje buvusią rusų įgulą sudarė:\nNarvos muškietininkų pulko vienas\nbatalionas ir trys kompanijos (kuo-\npos), Pskovo muškietininkų pul-\nko du batalionai, Dono kazokų\npulkas, keturios lauko artileri-\njos kompanijos (kuopos) ir ke-\nletas kitų smulkesnių dalinių. Iš\nviso 2500 pėstininkų, 300 rai-\ntelių ir 19 artilerijos pabūklų.

PDF 172

Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy­\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo­\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­\ntautui žadėtą sidabrą.

PDF 172

Za try nedeli do W elika dni \nPskowiczi posłasza k Witowtu posad- \nnika Selivestra Lewontiewicz i Władyc- \nznia Namiestnika Parfeja - i dokonczas- \nza za połonennych połpiata sta rublew, \na srebro dati na Pokrow. [Pskoviečiai \npasiuntė pas didįjį kunigaikštį Jurgį \nposadniką Timofejevičių ir bajorus, \nkad siųstų savuosius bajorus pas Vy­\ntautą ir nusilenktų už pskoviečius; \nir būsianti tada jam su kunigaikščiu \nJurgiu Didžiosios Kunigaikštystės \ngynyba, bet tas visko atsisakė ir žie­\nmai atsiuntė didysis kunigaikštis sa­\nvo bajorus į Pskovą, ir pskoviečiai\nsu jais atsiuntė savo posadnikus Jo­\nachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidoro- \nvičių, ir bojarinus ir davė jiems Vy­\ntautui žadėtą sidabrą.

PDF 254

Šiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Miestas, jam atsidėkoda­\nmas, savo kunigaikščiu pasikvietė vyriausią Algirdo sūnų, per\nkrikštą gavusį Andriaus vardą.

PDF 254

Būda­\nmas ir fiziniu atžvilgiu silpnas, Jaunutis nesugebėjo išreikalauti\npaklusnumo nė kitų kunigaikščių, kurie ėmė savarankiškai veikti.\nŠiaurėje, pvz., Kriavo ir Vitebsko kunigaikštis Algirdas nuo Livo­\nnijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą.

PDF 241

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

PDF 241

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.

PDF 24

Lietuvos rytuose gerokai prieš XIII amžių garsėjo du senieji\nrusų miestai - Pskovas ir Naugardas - prekyba, mūrais ir netgi\nsavo pačių valdžia galingi. Maskva tuomet dar tebuvo menka\ngyvenvietė; tik pietų Rusioje klestėjo senasis Kijevas, Rytų apeigų\ntikėjimo lopšys ir kurį laiką garsios monarchijos sostinė.

PDF 94

Pskovo apgultis 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš kurių apie 23 tūkst. - iš LDK. S. Batoras planavo užėmęs Pskovą atkirsti nuo Rusijos Livonijoje esančias jų įgulas. Iki birželio 4 d. su Maskva vyko nevaisingos derybos.

PDF 94

Pskovo apgultis 1581 m. Pskovo puolimui buvo sutelkta apie 47 tūkst. karių, iš kurių apie 23 tūkst. - iš LDK. S. Batoras planavo užėmęs Pskovą atkirsti nuo Rusijos Livonijoje esančias jų įgulas. Iki birželio 4 d. su Maskva vyko nevaisingos derybos.

PDF 241

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

PDF 241

Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija. Sutartis, Vilniuje sudaryta su Pskovu, likusiu Kazimiero globoje, gerokai praplėtė prekybinius šio turtingo miesto santykius su Lietuvos sostinė33. Karalius už nuopelnus da­ lijo bajorams statydintis žemės sklypus, priklausančius Vil­ niaus piliai34 ir 1451 metais miestiečius, paklūstančius Mag­ deburgo teisei, atleido nuo pastočių davimo.

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą. Taigi 1449 m. sutartis buvo\npirmasis didelis Maskvos laimėjimas Lietu-\nvos nenaudi.

PDF 22

Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.

PDF 22

Cts\n\nKuršiai\n\n1 LIETUVA\n\nNa\nSkalviai\n\né Galindaj.\n\nMAŽOJI\nLEN\n\nr\nKrokuva\n\nNAUGARDAS\nDidysis Naugardas\n\nPskovas\n\nĮprieš Lietuvą nukreiptą\nkoaliciją įsijungia ir šiaurės\nvakarų rusėnai - Naugar-\ndo ir Pskovo žemės.\n\nPOLOCKAS\n\nT\n\nXI-XII a.

PDF 136

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris\ntuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa­\ndarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy­\ntautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali­\nkais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos\nsusirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi­\nnas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir­\ndžiai priimti.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir­\ndžiai priimti.

PDF 228

Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš­\nčiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­\nniai^2 ).

PDF 272

Tačiau šie, palyginti, dar nauji karo technikos pabūklai buvo tokie ne­ tobuli, kad Žalgirio mūšyje jie neturėjo jokios lemiančios reikš­ mės. Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet.

PDF 147

Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus\nsantykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Ria­\nzaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, di­\ndžiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir\nprašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu ne­\nsantaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieško­\njo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs,\nkad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.

PDF 48

Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­\nriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp\nNaugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus\nmiestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso­\nje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė­\njo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su\nkrikščioniškąja kultūra26.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Salyno akte pirmą kartą apytikriai\nbuvo nužymėtos ordinui tenkančių žemių sienos. Žemaičiuose jos\nėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo\npratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli\ndabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos\nvaldų.

PDF 147

Polocke pas jį atvyko ir užmezgė taikingus\nsantykius Pskovo pasiuntiniai; Smolenskan atsilankė Ria­\nzaniaus kunigaikštis kartu su Vytauto dukterimi Sofija, di­\ndžiąja Maskvos kunigaikštiene, pasiduodamas jo valdžiai ir\nprašydamas jam dovanoti, kad taip ilgai gyveno su Vytautu ne­\nsantaikoje; taip pat ir Naugardas linko Vytauto pusėn ir ieško­\njo paramos prieš Ordiną, bet Vytautas buvo ant jo užsirūstinęs,\nkad šis neteikė jam paramos per Žalgirio karą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, \nplitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da­\nrė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­\nriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp \nNaugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.

PDF 93

Tais pačiais metais, Vytautui būnant Vokiečių že­\nmėje, į Marienburgą atvyko pasiuntiniai iš Maskvos, \nnuo didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevičiaus, \nprašydami didįjį kunigaikštį Vytautą, kad [leistų] duk­\nterį už didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevičiaus. \nDidysis kunigaikštis Vytautas atidavė savo dukterį ku­\nnigaikštytę Sofiją ir išleido ją iš Marienburgo, o su \nja pasiuntė kunigaikštį Joną Algimantaitį, ir jie iš \nGdansko miesto išplaukė laivais2 3 , per jūrą pasiekda­\nmi Pernu2 1 ir Pskovo miestą. Pskoviečiai sutiko juos \nlabai svetingai ir palydėjo pagarbiai ligi Didžiojo Nau- \ngardo.

PDF 26

Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies­ tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur­ tingesnėmis gyvenvietėmis.

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 328

Bet Vytauto veiklumas rytuose, jo\npastangos Pskove pastatyti savo vietininką, suvedė į naują kon­\nfliktą su Maskva. 1407 m.

PDF 151

Juk\ntas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo­\nbojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su\nPrūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask­\nva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir\ntolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil­\nnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko­\nkių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.\nEsant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan­\ntiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos\nkūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės\nkraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik­\ntas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su­\nklestėti!