Polockas

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 124-125

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta.

PDF 124-125

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta.

PDF 61

FIeTep6yprb 1793 roAa 8vo) \ntariamų Lietuvos kunigaikščių kilmė aiškinama taip: „Vil­\nniuje, Polocko dalinėje valdoje, buvo Riuriko giminės ku­\nnigaikščiai, Rodosłownik'e nurodyti: I. Kunigaikštis Rostis- \nlavas, kunigaikščio Rogvoldo Borisovičiaus sūnus. II. \nKunigaikštis Dovilas, arba Dovydas, kunigaikščio Rostis- \nlavičiaus sūnus.

PDF 61

FIeTep6yprb 1793 roAa 8vo) \ntariamų Lietuvos kunigaikščių kilmė aiškinama taip: „Vil­\nniuje, Polocko dalinėje valdoje, buvo Riuriko giminės ku­\nnigaikščiai, Rodosłownik'e nurodyti: I. Kunigaikštis Rostis- \nlavas, kunigaikščio Rogvoldo Borisovičiaus sūnus. II. \nKunigaikštis Dovilas, arba Dovydas, kunigaikščio Rostis- \nlavičiaus sūnus.

PDF 232

Antrasis laiškas\nyra paties Švitrigailos rašytas didžia­\njam magistrui iš Polocko, likus 5 die­\nnoms iki Mergelės Marijos gimimo,\ntai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną,\nkuriame jam praneša, kad kuni­\ngaikštis Žygimantas ir Alšėnų kuni­\ngaikštis Simonas užpuolę jo dvarą\nAšmenoje ir kad jis sėkmingai su to­\ntorių generolais pasiekęs Polocką ir\ndėl to prašo skubiai padėti. Taigi\nklysta Kojelavičius ir Strij-\nk o v s k i s sakydami, kad Švitrigai­\nla pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po­\nlocką.

PDF 232

Antrasis laiškas\nyra paties Švitrigailos rašytas didžia­\njam magistrui iš Polocko, likus 5 die­\nnoms iki Mergelės Marijos gimimo,\ntai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną,\nkuriame jam praneša, kad kuni­\ngaikštis Žygimantas ir Alšėnų kuni­\ngaikštis Simonas užpuolę jo dvarą\nAšmenoje ir kad jis sėkmingai su to­\ntorių generolais pasiekęs Polocką ir\ndėl to prašo skubiai padėti. Taigi\nklysta Kojelavičius ir Strij-\nk o v s k i s sakydami, kad Švitrigai­\nla pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po­\nlocką.

PDF 233

0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė iršt­\nvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio\nsklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilieti­\nnis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasie­\nkusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių\nir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drau­\nge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dvie­\njų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių\nŽygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 233

0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė iršt­\nvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio\nsklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilieti­\nnis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasie­\nkusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių\nir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drau­\nge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dvie­\njų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių\nŽygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 58

rusėnai \nskilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. \nIš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus \nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs \npsalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų \nBiblija“.

PDF 58

rusėnai \nskilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. \nIš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus \nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs \npsalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų \nBiblija“.

PDF 36

Mindaugo laikais \nprie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-\nkais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui-\nnė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

PDF 36

Mindaugo laikais \nprie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-\nkais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui-\nnė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

PDF 68

Švitrigaila spėjo pabėgti\nį Polocką.\n\nLietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva\npasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą\nKęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje\nVilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.

Sud. Karolis Zikaras, Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.).

Slapta buvo pažadėta Lenkijos karaliaus\nparama pretendentui į Lietuvos sostą\nŽygimantui Kęstutaičiui, ir jį paremsian-\ntiems Lietuvos kunigaikščiams bei bajo-\nrams. Sąmokslininkai 1432 m. rugpjūčio\n31 d. naktį užpuolė Švitrigailą Ašmenos\ndvare, kai jis vyko į derybas su lenkais\nLietuvos Brastoje. Švitrigaila spėjo pabėgti\nį Polocką.

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 301

Livonijoje tuo metu jau buvo pagerėję reikalai: karalium paskelbtas Magnusas jau buvo paties caro pašalintas, o kraštas, matydamas, kad ruošiamasi rimtam karui, jau nebelinko į caro pusę, ir Lietuvos kariuo- menei be didelio vargo pasi- sekė atsiimti nemaža miestų. Tačiau, nenorėdamas kariauti nualintoje Livonijoje, karalius su vyriausiomis jėgomis iš Vil- niaus išžygiavo į Polocką, kurį po 3 savaičių apgulties paėmė (tuo būdu nuo 1563 m. Mas- kvos valdžioje išbuvęs Poloc- kas sugrįžo Lietuvai ir liko jos iki pirmojo padalinimo).

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

1579 m. vasarą pats karalius iš Vilniaus išžygiavo prieš caro\nkariuomenę, kuri buvo suspiesta Pskove.

PDF 81

Polockas, kuris jau buvo pakliuvęs į ordino\nįtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai. Jam nepasisekė tik atgauti\nVitebsko.

PDF 81

Polockas, kuris jau buvo pakliuvęs į ordino\nįtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai. Jam nepasisekė tik atgauti\nVitebsko.

PDF 265

Rygoje padarė sutartį laisvai prekiauti, jei net ištiktų ir karas tarp Li­ vonijos Ordino ir Vytauto, nes pasak jų, prekyba nieko bendro neturinti su karu^2 ). Metais vėliau ir pats Vytautas šią sutartį patvirtino ir, bendrai, suteikė Polockui daugiau laisvės; anks­ (^1) ) C.

PDF 265

Rygoje padarė sutartį laisvai prekiauti, jei net ištiktų ir karas tarp Li­ vonijos Ordino ir Vytauto, nes pasak jų, prekyba nieko bendro neturinti su karu^2 ). Metais vėliau ir pats Vytautas šią sutartį patvirtino ir, bendrai, suteikė Polockui daugiau laisvės; anks­ (^1) ) C.

PDF 33

Kai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal­ bos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila apsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus Andriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu su Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ). Kęstutis jau nebegalėjo abejoti, kad Kuno v.

PDF 33

Kai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal­ bos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila apsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus Andriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu su Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ). Kęstutis jau nebegalėjo abejoti, kad Kuno v.

PDF 232-233

216\n\n## Puslapis 233\n\nI I I KNYGA\ndegė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių \nmiestiečių17.0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė iršt­\nvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio \nsklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilieti­\nnis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasie­\nkusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių \nir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drau­\nge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dvie­\njų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių \nŽygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 54

Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties \npradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą \nkaruose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti prie-\nšą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties \npradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą \nkaruose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti prie-\nšą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos. Šv.

PDF 94

Netrukus į pagalbą konfe-\nderatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie \nPolocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Ru-\nsijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.

PDF 94

Netrukus į pagalbą konfe-\nderatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie \nPolocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Ru-\nsijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.

PDF 263

pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turė­ jo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo. Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre­ kybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras.

PDF 263

pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turė­ jo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo. Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre­ kybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras.

PDF 131

Martyno, vys­\nkupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais\n1388], Skirgaila save vadina: Schir-\ngalo Dei gratia dux lithuanie et domi­\nnus Tracensis et Polocensis [Skirgaila -\ndidysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­\nkų bei Polocko valdovas].\n17\nLatopisiec Litwy, paskelbtas D a ni­\nto w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

PDF 131

Martyno, vys­\nkupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais\n1388], Skirgaila save vadina: Schir-\ngalo Dei gratia dux lithuanie et domi­\nnus Tracensis et Polocensis [Skirgaila -\ndidysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­\nkų bei Polocko valdovas].\n17\nLatopisiec Litwy, paskelbtas D a ni­\nto w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

PDF 58

rusėnai \nskilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. \nIš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus \nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs \npsalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų \nBiblija“.

PDF 58

rusėnai \nskilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. \nIš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus \nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs \npsalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų \nBiblija“.

PDF 81

)**\n\nGediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, val-\ndė Polocką. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis.

PDF 147

Vykstant Vytautui pro Polocką,\nVitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo,\njam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa­\nklusnumą.

PDF 20

Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų\nJuodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas\npridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.\nLietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.

PDF 20

Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų\nJuodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas\npridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.\nLietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.

PDF 51

locke. Tačiau miestiečių išvytas, nu­\nvykęs pas magistrą sulaukė para­\nmos, su pastaruoju 1381 metais iš­\nlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, \nbet ir sunki pilies apgultis, ir netikė­\nti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos \nKęstučiui atiteko kunigaikščio sos­\ntas, privertė Livonijos magistrą nu­\ntraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į \nVilnių. Strijkovskis ir Koje- \n1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al­\ngirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū­\nnumi, todėl radosi jų minimas \nAndrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, \nPolocko kunigaikštis - visai išgalvo­\ntas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Tačiau miestiečių išvytas, nu­\nvykęs pas magistrą sulaukė para­\nmos, su pastaruoju 1381 metais iš­\nlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, \nbet ir sunki pilies apgultis, ir netikė­\nti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos \nKęstučiui atiteko kunigaikščio sos­\ntas, privertė Livonijos magistrą nu­\ntraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į \nVilnių. Strijkovskis ir Koje- \n1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al­\ngirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū­\nnumi, todėl radosi jų minimas \nAndrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, \nPolocko kunigaikštis - visai išgalvo­\ntas. Andrius žuvo prie Vorsklos 1399 \nmetais.

PDF 81

)**\n\nGediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, val-\ndė Polocką. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, val-\ndė Polocką.

PDF 51

locke. Tačiau miestiečių išvytas, nu­\nvykęs pas magistrą sulaukė para­\nmos, su pastaruoju 1381 metais iš­\nlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, \nbet ir sunki pilies apgultis, ir netikė­\nti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos \nKęstučiui atiteko kunigaikščio sos­\ntas, privertė Livonijos magistrą nu­\ntraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į \nVilnių. Strijkovskis ir Koje- \n1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al­\ngirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū­\nnumi, todėl radosi jų minimas \nAndrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, \nPolocko kunigaikštis - visai išgalvo­\ntas.

PDF 132-133

116\n\n## Puslapis 133\n\nIl KNYGA\nSkirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin­\nti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at­\nvykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug\ndengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin­\nkluotų žmonių būrį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Il KNYGA\nSkirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin­\nti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at­\nvykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug \ndengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin­\nkluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemu­\ntinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, \nir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo \nkariais. Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į \npilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven­\ntojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais \npavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne­\npaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me­\ntams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir \nkaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku­\nrios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad­\nvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies­\ntu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, \nšv.

PDF 50

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra­ kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok­ lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku­ ris jiems iškėlė puikias vaišes.

PDF 50

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra­ kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok­ lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku­ ris jiems iškėlė puikias vaišes.

PDF 50

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra­ kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok­ lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku­ ris jiems iškėlė puikias vaišes.

PDF 50

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra­ kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok­ lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku­ ris jiems iškėlė puikias vaišes.

PDF 232

Antrasis laiškas\nyra paties Švitrigailos rašytas didžia­\njam magistrui iš Polocko, likus 5 die­\nnoms iki Mergelės Marijos gimimo,\ntai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną,\nkuriame jam praneša, kad kuni­\ngaikštis Žygimantas ir Alšėnų kuni­\ngaikštis Simonas užpuolę jo dvarą\nAšmenoje ir kad jis sėkmingai su to­\ntorių generolais pasiekęs Polocką ir\ndėl to prašo skubiai padėti. Taigi\nklysta Kojelavičius ir Strij-\nk o v s k i s sakydami, kad Švitrigai­\nla pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po­\nlocką.

PDF 232

Antrasis laiškas\nyra paties Švitrigailos rašytas didžia­\njam magistrui iš Polocko, likus 5 die­\nnoms iki Mergelės Marijos gimimo,\ntai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną,\nkuriame jam praneša, kad kuni­\ngaikštis Žygimantas ir Alšėnų kuni­\ngaikštis Simonas užpuolę jo dvarą\nAšmenoje ir kad jis sėkmingai su to­\ntorių generolais pasiekęs Polocką ir\ndėl to prašo skubiai padėti. Taigi\nklysta Kojelavičius ir Strij-\nk o v s k i s sakydami, kad Švitrigai­\nla pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po­\nlocką.

PDF 32

Lietuva tapo \npolitinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung-\ntos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje \nbuvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių \npolitinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Lietuva tuo metu jau \nturėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro \ncivilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta \nvisa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, \nKrėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo \npolitinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung-\ntos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje \nbuvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 131

Martyno, vys­\nkupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais\n1388], Skirgaila save vadina: Schir-\ngalo Dei gratia dux lithuanie et domi­\nnus Tracensis et Polocensis [Skirgaila -\ndidysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­\nkų bei Polocko valdovas].\n17\nLatopisiec Litwy, paskelbtas D a ni­\nto w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me­\ntais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes\n1387 metais visuose dokumentuose \nvisur vadinamas Skargalo Dux Tro- \ncensis, bet niekur nėra Dux Lithua- \nniae. Tik taikos sutartyje tarp Ordi­\nno maršalo Engelhardo Rabės ir \nLietuvos, apie kurią užsimena F o i g- \nt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu\n1388 metais, Scriptum prope Cowno in \ncrastino b. Martini Fpi^copi et confes.\nan. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu \nrytojaus dieną po Šv. Martyno, vys­\nkupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais \n1388], Skirgaila save vadina: Schir- \ngalo Dei gratia dux lithuanie et domi­\nnus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - \ndidysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­\nkų bei Polocko valdovas].

PDF 70

Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila -\nį Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, iš-\nvyko į Kijevą.\n\nRugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui\nįsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo\nUpytės kraštą.

PDF 124-125

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta.

PDF 124-125

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta.

PDF 184

Švitrigaila buvo sąmokslininkų užpultas tuo metu, kai, vyk- damas į derybas su Jogaila, nakvojo sustojęs Ašmenoje. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig- mantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu- vos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės. Zigmanto ryšiai su Lenkija.

PDF 194

Tai šen, tai ten liepsnojo prie­\nšo padegti kaimai, kylantys\nG ed im in a s\nsu m u ša\ndūmai žadino skausmą, o\nk ry ž iu o č iu s ir a tim a\nskausmas — drąsą, tačiau ap-\niš jų Ž e m a itiją\ndairiam\nkunigaikščiui\ntuo\ntarpu daugiau rūpėjo, kieno\npusėje jėgų persvara. Jis kol kas turėjo nedidelę ka­\nriuomenę, laukė pagrindinių dalinių, kurie su naugar-\ndukiečiais ir polockiečiais, atėjusiais į pagalbą, turėjo\nuž dienos ar kitos pasirodyti. Todėl ir delsė, tramdy­\ndamas įniršį, kurį kėlė akivaizdūs priešo siautėjimo\nženklai: nenorėjo nei neapdairiai pulti į kovą, nei nie­\nko nedaryti.

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

1 8 Stanislovas Hlebaviėius buvo 1492 m. M erkinės valdytoju ir didžiojo kunigaikščio maršalu (iki 1504 m. imtinai); 1495 m. — Vitebsko vietininku. Polocko vietininku buvo bene nuo 1502 m.

PDF 213

Todėl Jonas, išvaduodamas nuo nelaimės Po­ locko ponus, išjojo į Naugardą ir ten tapo vienuoliu. O Lietu­ vos ponai 1264 metais visuotiniame suvažiavime, jau po Tre­ niotos mirties, nusiuntė Liutaurą užimti Polocko, kad šis val­ dytų jį kaip vietininkas. Liutauro sūnus Vytenis, gimęs 1232 metais Žemaitijoje, gyveno Ariogaloje; jis išgarsėjo rusų ka­ ruose su totoriais, buvo paimtas į nelaisvę, buvo Batu stovyk­ loje, Kumanų žemėje, pagaliau grįžo ir valdė Polocko kuni­ gaikštystę kartu su savo tėvu.

PDF 52

Mer- kinė čia buvo kraštutinė didesnioji lietuvių pilis, nors jotvingų sodybos dar toli nuėjo į pietus. Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi. Nors jie ir atlikdavo tolimus žygius, tačiau Polockas palengva savo sienas vis artino į aisčių kraštą.

PDF 90

1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę. Kelias į Lietuvos gilumą tapo atviras. 1564 m. dvi didelės rusų kariaunos pajudėjo Vilniaus link. Lietuvos kariuomenė sugebėjo jas abi sumušti, dar nespėjus joms susijungti.

PDF 90

1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę. Kelias į Lietuvos gilumą tapo atviras. 1564 m. dvi didelės rusų kariaunos pajudėjo Vilniaus link. Lietuvos kariuomenė sugebėjo jas abi sumušti, dar nespėjus joms susijungti.

PDF 436-437

Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, ne­ bodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert. past.). ## Puslapis 437 IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

(Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve)\nSteponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lie­\ntuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos ku­\nnigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laiš­\nku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam \ntai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki­\nmus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado \npono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir \nnuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, sau­\ngodamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visa­\nme kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Kara­\nlystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai \nsu nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas sa­\nvo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, \ništikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs. Kaip ir \ntame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį \nprie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir \nbūdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, ne­\nbodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies \nsienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo

PDF 185

Spalio mėnesį Lenkijoje nusiaubę Kališo ir Seradzo žemes, sugrįžo prisiplėšę grobio namo be kovos su ne­ patyrusią nuostolių kariuomene, kadangi niekur nesu­ tiko pasipriešinimo. Iš rusų šaltinių žinome, kad tais pačiais metais buvo Rusioje užkariautas Polockas, ta­ čiau jie nieko nemini, kas buvo pasėjęs šio karo sėklą, nors rašytojai aiškiai sako, jog šis miestas gerokai anks­ čiau su visa sritimi buvo prijungtas prie Lietuvos. Že­ maičiai, gal norėdami su kry- 1308 m e ta i žiuočiais kariauti ne savo Ž em a ičių ž y g is į Prū- žemėje, o Prūsijoje, gal trok- siją šdami priešą nukamuoti nuo­ latiniais grobikiškais antpuo­ liais, smarkiai nusiaubė Sembos žemę.

PDF 46

Savo vietoje, Polocke, jis paliko savo sūnų Rogvolo- dą, pramintą Vosyliumi17, ir tasai Polocko kunigaikš­ tis Vosylius gyveno Polocke netrumpai ir pasimirė. O savo vietoje paliko sūnų Glėbą ir dukterį Prasko- viją IS. Toji duktė davė įžadą, kad liksianti ligi mirties skaisti, ir tapo šventojo Išganytojo vienuolyno prie Polotos upės vienuole, ir ten išgyveno septynerius me­ tus, tarnaudama dievui ir perrašinėdama knygas cerk­ vės reikalui.

PDF 46

Savo vietoje, Polocke, jis paliko savo sūnų Rogvolo- dą, pramintą Vosyliumi17, ir tasai Polocko kunigaikš­ tis Vosylius gyveno Polocke netrumpai ir pasimirė. O savo vietoje paliko sūnų Glėbą ir dukterį Prasko- viją IS. Toji duktė davė įžadą, kad liksianti ligi mirties skaisti, ir tapo šventojo Išganytojo vienuolyno prie Polotos upės vienuole, ir ten išgyveno septynerius me­ tus, tarnaudama dievui ir perrašinėdama knygas cerk­ vės reikalui.

PDF 81

Pirmą kartą Livoni­ jos kariuomenė buvo atėjusi j pagalbą kunigaikščiui Skirgailai prie Polocko, o paskui Prūsijos kariuomenė su maršalu buvo atžygiavusi prie Trakų. O dabar jau trečią kartą Livonijos kariuomenė atėjo su juo. Tai jau buvo įrodymai, kad jie su jais išvien stojo prieš didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 81

Pirmą kartą Livoni­ jos kariuomenė buvo atėjusi j pagalbą kunigaikščiui Skirgailai prie Polocko, o paskui Prūsijos kariuomenė su maršalu buvo atžygiavusi prie Trakų. O dabar jau trečią kartą Livonijos kariuomenė atėjo su juo. Tai jau buvo įrodymai, kad jie su jais išvien stojo prieš didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 81

26. APIE KRYŽIUOČIŲ PAGALBĄ JOGAILAI IR DIDŽIOJO \nKUNIGAIKŠČIO KĘSTUČIO NUŽUDYMĄ\nDidysis kunigaikštis Kęstutis, užėmęs Vilnių, pasiun­\nčia į Polocką du žmones, vieną į kariuomenę o kitą \nį miestą. Polockiečiai apsidžiaugė ir šauksmu pranešė \nkariuomenei, kariai atsimetė nuo Skirgailos ir patrau­\nkė į Vilnių, pas didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 257

Tuomet ir Algirdo valdos buvo ak­ tyviai įsijungusios į vakarų Lietuvos gynybą. Tačiau Strėvos kau­ tynės, kuriose dalyvavo būriai iš Vladimiro (Volinijos), Liet. Bras­ tos, Polocko, Vitebsko ir Smolensko, baigėsi lietuvių pralaimėjimu.

PDF 303

Esant nepatogiam susisiekimui į Pietus, vis daugiau reikšmės įgijo Dauguvos kelias. Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. Vilniuje ir Trakuose atsirado vokiečių pirklių kolonijos. Nuo Vytenio ir Gedimino laikų Ryga išsivystė Lietuvai ypatingai svarbiu prekybos centru.

PDF 252

Ir Polocke,\npo Voinos mirties, nors tas paliko savo įpėdinius, Gediminas paso­\ndino Narimantą. Jam su Karijotu, gavusiu dalį Juodojoje Rusioje\n(Naugarduke), teko ir santykiai su totoriais.

PDF 188

Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose. Įvykiai tačiau ėmė vystytis Mindaugo nenaudai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Iš tikro, Skirgailai bebuvo palik­\ntas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija.\nŽadėdamas nesiskirti nuo Lenkijos ir jai teikti pagalbą prieš\njos priešus, Vytautas betarpiškai gavo didelę valstybės dalį. Žemai­

PDF 304

Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa­ sodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus. Jie visi buvo priėmę graikų tikėjimą. Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimi­ tras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).