Panašumas į prie Ponto buvusias tvirtoves leidžia manyti ir tam tikra prasme įrodo mūsų prielaidą, jog gelonai-budinai dar pirmaisiais jų paplitimo vakaruose amžiais paliko čia koloniją tam tikros savo giminės genties, kuri, mačiusi senas tvirtoves prie Ponto, nepatingėjo čia pastatyti ir jų kopijas; be to, aptariamų piliaviečių senovė turi būti susijusi su labai tolimomis epochomis arba su I krikščioniškosios eros amžiumi. Tai, be abejo, buvo gelonų gentis, pelūzų giminė, senovės pelazgų šaka (§ 201), senovės geografijai žinoma Nascii, taip juos vadino Ptolemėjas, vardu. Jie gyveno Peluzijos krašte ir taip iš tiesų buvo vadinami savo gyvenamojoje vietovėje, jei kaip įrodymą pripažinsime vardus dviejų to paties krašto upių, vadinamų Nočiomis, atitinkančių upę kairiojoje Pripetės pakrantėje ir į ją įtekančių, upę, apie kurią jau sakėme, jog gavo lietuvių protėvių vardą (§ 215).
Iš kai kurių dokumentų, išlikusių šio krašto civilinių dokumentų sau gykloje, turime žinių apie dalykus, kuriuos čia dėstome, ir būtent apie šią teritoriją, nuo seniausių laikų vadina mą Peluzija.
tai yra visa naščių žemė. Iš kai kurių dokumentų, išlikusių šio krašto civilinių dokumentų saugykloje, turime žinių apie dalykus, kuriuos čia dėstome, ir būtent apie šią teritoriją, nuo seniausių laikų vadinamą Peluzija.