Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
6 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo.
Patikrinti teiginiai
Apie VIII-IX a. slavai pasiekė Gardino sritį ir įsikūrė Pamaryje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Su slavais išryškėjo karo ir prekybiniai santykiai. Apie VIII-IX amž. jie jau buvo prie Polocko - Minsko, net pasiekė iš pietų Gardino sritį. Tada jie įsikūrė ir Pamaryje.
Aisčiai vengė iš Pamario atvykusių misijonierių, nes nuolat kovojo su Pamario kunigaikščiais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Po šitų pirmųjų nepasisekusių misijų, buvo dar nemaža kitų, tačiau jų visų darbas niekais nueidavo. Aisčiai vengte vengdavo misijonierių, nes jie ateidavo iš Lenkijos ir Pamario, su kurių kunigaikščiais aisčiai nuolat kovojo. Todėl dabar tie kunigaikš- čiai pradėjo vartoti prieš aisčius smurto jėgą: Pamario ir lenkų kunigaikščiai kariavo su Prūsų kiltimis; su jotvingais kariavo lenkai ir rytų Bažnyčiai priklausanti Voluinės kunigaikštija.
1247 m. Pamario kunigaikščio Sviatopelko remiamos kovos, Narbuto aiškinimu, trukdė kryžiuočiams tvarkyti Pamedę ir įtvirtinti krikščionybę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Moteris, suviliota šios dvasios gundymo, niekaip negali išsivaduoti iš jos meilės. Įdomią smulkmeną apie tuos dievaičius mums paliko Prū sijos kronikos . 1247 metais, kai kryžiuočiai jau valdė Pame- dę ir tenykščius žmones lyg ir atvertė į krikščionių tikėjimą, vis dėlto dėl nuolatinių sumaiščių ir kovų su kitų provincijų gyventojais, remiamais Pamario kunigaikščio Sviatopelko, jie, matyt, neturėjo pakankamai laiko pasirūpinti Pamedės vidaus sutvarkymu bei atverstos tautos tikėjimo įtvirtinimu.
Narbutas kašubų protėvius siejo su Asubi arba Cassubi tauta, kuri, jo teigimu, įsikūrė Pamaryje prie Vyslos žemupio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai buvo miškinė gyvulių augintojų gentis.\nČia kažkur atsirado tauta Asubi, paskui Cassubi, dabar\ntinių kašubų protėviai. Neabejotina, kad ji susiliejo su\nkažkokia slavų karta ir pateko į Vyslos žemupį, kur įsi\nkūrė Pamaryje; ji ligi šiol turi neslaviškų, visai skirtin\ngų bruožų.
Mat tokiais pačiais ženklais pažymėtų akmenų, ant kurių senovės tyrėjai matė ir užrašų runomis, yra ne tik ne vienoje tikrosios Lietuvos vietovėje, bet ir Pamaryje, Žemutinėje Sak sonijoje ir lužitėnų krašte.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Sako, kad lietuviai kaimiečiai\nšitaip vadina akmenis su panašiais ženklais ir kituose kraštuo\nse. Mat tokiais pačiais ženklais pažymėtų akmenų, ant kurių\nsenovės tyrėjai matė ir užrašų runomis, yra ne tik ne vienoje\ntikrosios Lietuvos vietovėje, bet ir Pamaryje, Žemutinėje Sak\nsonijoje ir lužitėnų krašte. Todėl ne be pagrindo darome išva\ndą, kad tai buvo deivės Velionos aukurai.
Pasaka skelbia, jog parusnių dievai buvę iš Gu dijos, rasi Pamario, pargabenti, jei tas būt tiesa esąs, tuo kartu vardai dievų būt esą gudiški, vienok yra yni lietuviški, kurių vardus alvienas lietuvis šian dien dar permano.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Žinoma taip pat yra, jog nejaukioji tauta ima nuo išmintingosios įstatymus, rėdą, tikėjimą ir apsiėjimus, nuo to gal lemti, jog parusnėnai, arba lietuviai, turėjo būti išmintinges- niais už mozūrus, kad jie nuo lietuvių dievus žyčio- jo. Pasaka skelbia, jog parusnių dievai buvę iš Gu dijos, rasi Pamario, pargabenti, jei tas būt tiesa esąs, tuo kartu vardai dievų būt esą gudiški, vienok yra yni lietuviški, kurių vardus alvienas lietuvis šian dien dar permano. Nuo to gal dar mėklintis, jog lie tuviai neturėjo svetimų dievų neigi į svetimas žiny- čias vaikščiojo jų lankyti, kad tuo tarpu tautos, jau šalip lietuvių gyvenančios, jau iš tolimų kraštų krikš čionimis jau būdamos, leido siuntinius teirautis sa vo reikaluose į Rusnės žinyčią.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |