Pabaisko bažnyčia ir parapija

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

liepos 8-ą. 238 ## Puslapis 255 PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio keturioliktą dieną Prieš mus, teisėjus, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąjį Tribunolą iš vaivadijų, kunigaikštystės ir apskričių Immediate [iš tikrųjų] praėjusiais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt ketvirtais Vilniaus kadencijai išrinktus ir tikrai Jo Karališkosios Didenybės mieste Vilniuje posėdžiaujančius bei teisiančius, asmeniškai teisme dalyvaudamas Jo Malonybė Gerbiamasis globėjas Ponas Laurynas Ozechovskis, Mozyriaus pavieto architektas, Pabaisko bažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegiją, kitados šviesiausiojo Lenkijos karaliaus Jo Didenybės Žygimanto, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt ketvirtais metais sudarytą, o tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų gruodžio mėnesio dvidešimt devintą dieną Jo Malonybės kunigo Jono Kazimiero Penkevičiaus, Ukmergės dekano ir Pabaisko klebono Ukmergės pavieto teisme aktuotą, padarant kopiją, - pateikė tik patį originalą, kad būtų įtrauktas į ## Puslapis 256 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo Aktų knygas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi mes, gerai informuoti apie fundaciją ir lėšas, kuriomis mūsų protėviai bažnyčią aprūpino, remdamiesi tikrais ir priesaika patvirtintais įrodymais, kuriuos iš mūsų komisarų sužinojome, dabartiniam bažnyčios klebonui, minėtam Valentinui iš Pilzno, naująją privilegiją amžiams suteikti nusprendėme ir suteikiame. Pirmiausia norime, kad minėta Pabaisko parapija turėtų buvusias ribas, kurios eina nuo Širvintos upės iki pat Šventosios ir yra juosiamos Kertušos upės, tekančios per Šešuolės mišką iki Šesarkos upės, kur prieš Skočiūnų dvarą upė Šešulka [Šešuolėlė] įteka į Šventąją; ir šiose ribose jokia kita parapijinė bažnyčia neturi būti pastatyta ir veikti, kad nepadarytų nuostolio ir skriaudos minėtai Pabaisko bažnyčiai. Jeigu kokia nors bažnyčia savavališkai kieno nors ir buvo pastatyta, arba jei yra statoma ar pastatyta kokia nors koplyčia, norime, kad tokia 243 ## Puslapis 260 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Filia subjectaque Ecclesiae Poboyscensi fiat, qualis dicitur extructa esse Ecclesia in Wronowo seu Wiesza.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi mes, Žygimantas, DIEVO malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės tai žinoti. Kai garbusis Valentinas iš Pilzno, Vilniaus ir Lucko kanauninkas, Pabaisko bažnyčios, pastatytos šventos ir nedalomos Trejybės garbei ir, žinoma, švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir šventųjų Egidijaus, išpažinėjo, bei Jurgio, kankinio, atminimui, klebonas, pranešė, kad dėl šios bažnyčios gaisro yra prarasta privilegija jos fundacijai ir pastatymui,'mes, --- • ---- 241 ## Puslapis 258 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Erectionis Suae, kujus Ecclesiae incendio esse perditum, Memores Olim Eam ak illustrissimo Olim Principe Domino Sigismundo Magno Duce Litkvaniae Patruo Nostro desideratissimo, in Memoriam Celekerrimi Triumpki, quem in Loco illo ex Prutkenis et Livonikus Retulerat edificatam, et konestis Reditikus dotatam.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Item Decima in Wieprze omnis Grani praeter Avenam et Strenam, Sive Columbationem 244 ## Puslapis 261 III KNYGA būtų nukelta arba taptų filija ir priklausytų Pabaisko bažnyčiai, kaip kad yra Vronove ir Viešėje stovinčios bažnyčios. Be to, pagal šią fundaciją ir tvarką, mūsų perimtą iš ją įvedusio pirmojo fundatoriaus, norime, kad šiose anksčiau minėtose ribose nebūtų jokių kitų karčemų, išskyrus priklausančias Pabaisko bažnyčiai, tik jose nebus draudžiama pilstyti midų, alų, degtinę ir įvairiausių rūšių gėrimus. Jeigu kas išdrįstų tai pažeisti ar veikti jėga prieš smuklininką ar jo šeimynykščius, toksai turės sumokėti trisdešimties sidabrinių grašių baudą, o jeigu privilegija kartais sudegtų, ir dėl jos nežinia kur buvimo šiose ribose atsirastų kita karčema, pastatyta mums pritarus ir leidus, ar savavališkai, bet kokio luomo ar padėties žmogaus, norime, kad tokia būtų nukelta ir sunaikinta.