Pabaisko bažnyčia ir parapija

PDF 254-256

liepos 8-ą.\n238\n\n## Puslapis 255\n\nPRIEDAI\nPRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS \nTREČIOSIOS KNYGOS\nI\nPABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA\nIšrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, \ntvarkytų Vilniuje\nMetais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais \nkovo mėnesio keturioliktą dieną\nPrieš mus, teisėjus, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys­\ntės Vyriausiąjį Tribunolą iš vaivadijų, kunigaikštystės ir ap­\nskričių Immediate [iš tikrųjų] praėjusiais tūkstantis septyni \nšimtai aštuoniasdešimt ketvirtais Vilniaus kadencijai išrink­\ntus ir tikrai Jo Karališkosios Didenybės mieste Vilniuje po­\nsėdžiaujančius bei teisiančius, asmeniškai teisme dalyvau­\ndamas Jo Malonybė Gerbiamasis globėjas Ponas Laurynas \nOzechovskis, Mozyriaus pavieto architektas, Pabaisko \nbažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegiją, kitados švie­\nsiausiojo Lenkijos karaliaus Jo Didenybės Žygimanto, tūks­\ntantis penki šimtai keturiasdešimt ketvirtais metais sudary­\ntą, o tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų \ngruodžio mėnesio dvidešimt devintą dieną Jo Malonybės \nkunigo Jono Kazimiero Penkevičiaus, Ukmergės dekano ir \nPabaisko klebono Ukmergės pavieto teisme aktuotą, pada­\nrant kopiją, - pateikė tik patį originalą, kad būtų įtrauktas į\n\n## Puslapis 256\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo \nAktų knygas.

PDF 259-260

Tai­ gi mes, gerai informuoti apie fundaciją ir lėšas, kuriomis mū­ sų protėviai bažnyčią aprūpino, remdamiesi tikrais ir priesaika patvirtintais įrodymais, kuriuos iš mūsų komisa­ rų sužinojome, dabartiniam bažnyčios klebonui, minėtam Valentinui iš Pilzno, naująją privilegiją amžiams suteikti nu­ sprendėme ir suteikiame. Pirmiausia norime, kad minėta Pabaisko parapija turėtų buvusias ribas, kurios eina nuo Širvintos upės iki pat Šventosios ir yra juosiamos Kertušos upės, tekančios per Šešuolės mišką iki Šesarkos upės, kur prieš Skočiūnų dvarą upė Šešulka [Šešuolėlė] įteka į Šventą­ ją; ir šiose ribose jokia kita parapijinė bažnyčia neturi būti pastatyta ir veikti, kad nepadarytų nuostolio ir skriaudos minėtai Pabaisko bažnyčiai. Jeigu kokia nors bažnyčia sa­ vavališkai kieno nors ir buvo pastatyta, arba jei yra stato­ ma ar pastatyta kokia nors koplyčia, norime, kad tokia 243 ## Puslapis 260 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Filia subjectaque Ecclesiae Poboyscensi fiat, qualis dicitur ex- tructa esse Ecclesia in Wronowo seu Wiesza.

PDF 257-258

Taigi mes, Žygimantas, DIEVO malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, ku­ nigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dabar ar ateityje reikės tai žinoti. Kai garbusis Valenti­ nas iš Pilzno, Vilniaus ir Lucko kanauninkas, Pabaisko baž­ nyčios, pastatytos šventos ir nedalomos Trejybės garbei ir, žinoma, švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir šventųjų Egidijaus, išpažinėjo, bei Jurgio, kankinio, at­ minimui, klebonas, pranešė, kad dėl šios bažnyčios gaisro yra prarasta privilegija jos fundacijai ir pastatymui,'mes, --- • ---- 241 ## Puslapis 258 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Erectionis Suae, kujus Ecclesiae incendio esse perditum, Me­ mores Olim Eam ak illustrissimo Olim Principe Domino Si­ gismundo Magno Duce Litkvaniae Patruo Nostro desidera­ tissimo, in Memoriam Celekerrimi Triumpki, quem in Loco illo ex Prutkenis et Livonikus Retulerat edificatam, et kones- tis Reditikus dotatam.

PDF 260-261

Item Decima in Wieprze om­ nis Grani praeter Avenam et Strenam, Sive Columbationem 244 ## Puslapis 261 III KNYGA būtų nukelta arba taptų filija ir priklausytų Pabaisko baž­ nyčiai, kaip kad yra Vronove ir Viešėje stovinčios bažny­ čios. Be to, pagal šią fundaciją ir tvarką, mūsų perimtą iš ją įvedusio pirmojo fundatoriaus, norime, kad šiose anksčiau minėtose ribose nebūtų jokių kitų karčemų, išskyrus priklau­ sančias Pabaisko bažnyčiai, tik jose nebus draudžiama pils­ tyti midų, alų, degtinę ir įvairiausių rūšių gėrimus. Jeigu kas išdrįstų tai pažeisti ar veikti jėga prieš smuklininką ar jo šeimynykščius, toksai turės sumokėti trisdešimties sidabri­ nių grašių baudą, o jeigu privilegija kartais sudegtų, ir dėl jos nežinia kur buvimo šiose ribose atsirastų kita karčema, pastatyta mums pritarus ir leidus, ar savavališkai, bet kokio luomo ar padėties žmogaus, norime, kad tokia būtų nukel­ ta ir sunaikinta.