51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 ## Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi. 25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D an i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją.
Tokios atkaklios Moskoževskio gynybos aplinkybėmis, dar prisidėjus rudens darganoms, kryžiuočių kariaunoje ėmė plisti ligos, juk stovyklavo po atviru dangumi ir buvo gerokai nusilpusi: daugybė jau buvo užmuštų ir paimtų į nelaisvę. Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją. Be to, dar Skirgaila sutelkė likučius ir ėmė puldinėti priešą iš užnugario, pasalūniškai; tad visai nusigalavę, 32 Ta dvikova neįvyko: abi pusės, nors ir buvo atvykusios sutartu laiku į Prahą, bet imperatoriaus Vaclovo didelių pastangų dėka buvo susitarta taikytis.
51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 ## Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi Skirgailos stovykla, prie Visevaldės pilies, netoli nuo senojo Kauno, jis, kartu su broliu Vygantu gausiai kariaunai vadovaudami, buvo sumanę ginti perėjas25. Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo miesto girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26.
25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D an i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. Tai tikriausiai dabartiniai Vižūnai, seniau ten stovėjusi pilis, prūsų vadinta Wissewalde, ties Nerimi, arba Vilija, buvusi...
Šiuo atveju to nelaimingo priešo - Vylingosios (Zdradliwa) vardo veikiau buvo nusipelniusi Vilnia, kadaise tikusi laivy bai, tokia srauni, vingiuota, akmenuotu dugnu, palyginti su Vilija, tekančia didinga vaga, dar visur gilia ir visur saugia lai vybai.
Be anksčiau pateiktų įrodymų, tą patvirtina vietovės Paneriai, Neriškiai ir 1.1. Darant topografinę apžvalgą, nesunku pastebėti, kad tų upių vandens lygis kadaise buvo daug aukštesnis ir, atrodo, tolydžio žemėja. Šiuo atveju to nelaimingo priešo - Vylingosios (Zdradliwa) vardo veikiau buvo nusipelniusi Vilnia, kadaise tikusi laivybai, tokia srauni, vingiuota, akmenuotu dugnu, palyginti su Vilija, tekančia didinga vaga, dar visur gilia ir visur saugia laivybai.