51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 ## Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi. 25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D an i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją.
Tokios atkaklios Moskoževskio gynybos aplin kybėmis, dar prisidėjus rudens darganoms, kryžiuočių ka riaunoje ėmė plisti ligos, juk stovyklavo po atviru dangumi ir buvo gerokai nusilpusi: daugybė jau buvo užmuštų ir pa imtų į nelaisvę. Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją. Be to, dar Skirgaila sutelkė likučius ir ėmė pul dinėti priešą iš užnugario, pasalūniškai; tad visai nusigalavę, 32 Ta dvikova neįvyko: abi pusės, nors ir buvo atvykusios sutartu laiku į Prahą, bet imperatoriaus Vaclovo di delių pastangų dėka buvo susitarta taikytis.
51) ap. V o i g t, V, 542, apie \njį pasakoja: Entre les Francois on doit \nremarquer Jean le Maingre dit Bouci-\n— • — \n120\n\n## Puslapis 137\n\nIl KNYGA\nciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su \nsavo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi Skirgailos sto\nvykla, prie Visevaldės pilies, netoli nuo senojo Kauno, jis, \nkartu su broliu Vygantu gausiai kariaunai vadovaudami, bu\nvo sumanę ginti perėjas25. Kad neįsiveltų į neaiškios lemties \nmūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių \nriterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo mies\nto girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų \nSkirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26.
25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D a- n i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. Tai tikriausiai dabar tiniai Vižūnai, seniau ten stovėjusi pilis, prūsų vadinta Wissewalde, ties Nerimi, arba Vilija, buvusi...
Šiuo atveju to nelaimingo priešo - Vylingosios (Zdradliwa) vardo veikiau buvo nusipelniusi Vilnia, kadaise tikusi laivy bai, tokia srauni, vingiuota, akmenuotu dugnu, palyginti su Vilija, tekančia didinga vaga, dar visur gilia ir visur saugia lai vybai.
Be anksčiau pateiktų įrody mų, tą patvirtina vietovės Paneriai, Neriškiai ir 1.1. Darant to pografinę apžvalgą, nesunku pastebėti, kad tų upių vandens lygis kadaise buvo daug aukštesnis ir, atrodo, tolydžio žemėja. Šiuo atveju to nelaimingo priešo - Vylingosios (Zdradliwa) vardo veikiau buvo nusipelniusi Vilnia, kadaise tikusi laivy bai, tokia srauni, vingiuota, akmenuotu dugnu, palyginti su Vilija, tekančia didinga vaga, dar visur gilia ir visur saugia lai vybai.