Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
10 teiginių9 įrašai7 ryšiai
Mozūrija – istorinė vietovė, Lietuvos ir kaimyninių kraštų ryšiuose minima kaip svarbi kelio, diplomatijos ir karinių veiksmų erdvė. Nuo Traidenio laikų Lietuva palaikė pastovesnį ryšį su Mozūrija, o Gediminas vakarų svetimšaliams, kviečiamiems į Lietuvą, rekomendavo keliauti per šį kraštą. 1325 m. Gedimino sutartis su Lenkija šaltinyje įvardijama kaip pirmasis taikus Lietuvos ir Lenkijos sąlytis, kurio atgarsis buvo juntamas dar Liublino unijos išvakarėse. 1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila, patvirtinęs sutartį su Ordinu, sustiprino ryšius su Mozūrija ir kitais kunigaikščiais. Kitas šaltinis Mozūriją vaizduoja kaip atvirą kelią į Lietuvą, kuriuo buvo galima keliauti be muito ir mokesčio, tačiau taip pat mini niokojančius lietuvių ir mozūrų karo žygius.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Tą padarius, traukė naujasis kunigaikštis su surinktu svietu, kutindamas savo kantrybę tikėjimu ir vildamos, jog patys dievai šelps atgiežti apmaudą kuo baisesniai ant mozūrų už jų tokias nuodėmes. Kaipogi lietuviai, įpuolę į Mozūriją, ugnia ir karda nuteriojo visą kraštą, pilis sugriovė, svieto ir gyvolių neapregimas gaujas na mo parvarė. Nes vos buvo lietuviai palikę Mozūri ją, kad tuo tarpu mozūrai įkandin grūdos į Parusnį ir, lygų už lygų mokėdami, plėšė, teriojo ir degino.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
1432 m. Švitrigaila sustiprino ryšius su Mozūrija, Naugardu, Pskovu, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila patvirtino sutartį su Ordinu ir sustiprino ryšius su Mozūrija.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
Gediminas laiškuose į Lietuvą kviečiamiems vakarų svetimšaliams rekomendavo kelią per Mozūriją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lietuva jau nuo Traidenio laikų turėjo pastovesnį ryšį su Mozurija. Išleidęs savo dukterį už Płocko «Vankos », Gediminas ir savo laiškuose kviečiamiems į Lietuvą vakarų svetimšaliams rekomendavo kelią per Mozūriją. Jo 1325 m. sutartis buvo pirmasis su Lenkija taikos sąlytis, kurio atminimas dar buvo jaučiamas Liublino unijos išvakarėse, t. y. beveik po pustrečio šimtmečio.
Kaipogi lietuviai, įpuolę į Mozūriją, ugnia ir karda nuteriojo visą kraštą, pilis sugriovė, svieto ir gyvolių neapregimas gaujas na mo parvarė.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tą padarius, traukė naujasis kunigaikštis su surinktu svietu, kutindamas savo kantrybę tikėjimu ir vildamos, jog patys dievai šelps atgiežti apmaudą kuo baisesniai ant mozūrų už jų tokias nuodėmes. Kaipogi lietuviai, įpuolę į Mozūriją, ugnia ir karda nuteriojo visą kraštą, pilis sugriovė, svieto ir gyvolių neapregimas gaujas namo parvarė. Nes vos buvo lietuviai palikę Mozūriją, kad tuo tarpu mozūrai įkandin grūdos į Parusnį ir, lygų už lygų mokėdami, plėšė, teriojo ir degino.
Taip išnaikinę pamezonys, sūdaujai, parusnėnai visą Boleslovo kariauną nuteriojo dar baisiai, įkan din jį vydami, Kulmiją ir Mozūriją.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Lenkai negalėjo per amžius to nuopuolio užmiršti, o lietuviai, įgiję tą pergalę, dievus savo maldė, dėkavodami jiems, jog juos teikės užlaikyti nuo vergybos neprietelių1. Taip išnaikinę pamezonys, sūdaujai, parusnėnai visą Boleslovo kariauną nuteriojo dar baisiai, įkandin jį vydami, Kulmiją ir Mozūriją. Boleslovas, pasilpnintas tuo nuopuoliu ir suvargęs namų kerštais, nebspėjo lietuviams tų nelaimų atmonyti, ant galo, vienas nebstengdamas visa apgalėti, įpuolęs į rūpesnį, nustipo.
Neišliko nuo jų narsybės nė pati Mozūrija, kurią tą patį metą kiti pulkai, atėję iš gilumo Lietuvos, didžiai baisiai, užvis apygardas Plocko, nuteriojo.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Ateinantį metą 1244 apent sugrįžo tenai su rimtesniais pulkais ir, kas kame nuo ugnies ir kardo bebuvo užlikęs, tą nugalavo ar ugnia sugruzdino. Neišliko nuo jų narsybės nė pati Mozūrija, kurią tą patį metą kiti pulkai, atėję iš gilumo Lietuvos, didžiai baisiai, užvis apygardas Plocko, nuteriojo. Tuo tarpu Sviatopelkas, patelkęs savo gentis Vratislavą III ir Barminą I, kunigaikščius Aukštojo Pamario, lygia dalia savo žentą Jaromarą, kunigaikštį Rugijos salos, susinėręs dar su tūlais pulkais lietuvių ir žemaičių, traukė į Kulmiją ant kryžėjų, kur eidamas, visa, ką rado, griejo, ko neveikė ¿arda, tą ugnia gaišino; juo tolimesnieji lietuviai ir žemaičiai buvo, juo smalkiais ir baisesniais mūšoj rodės o smailesniais ir narsesniais ant grobio ir terionių, kurie, kur užėjo, ten akmuo ir vanduo paliko betyruojąs, vienur iros rūstos riogsojo, kitur degėsai šmėkšojo, o rustuose tyruose vėjai plėnis gainiodami žvylė.
Kelias pas mus yra atdaras ir liuosas per Mozūriją be muito ir mokesnio.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Šį patį metą aš laukiu keturių kunigų, mokančių lenkiškai, žemgališkai, lietuviškai ir parusiškai, ateinančių į tas bažnyčias, bet nenoriu tokių kunigų, kurie iš savo klioštorių daro vagių pakriaušius, alūžnas parduoda* kunigus galuoja ir svietą kropia. Kelias pas mus yra atdaras ir liuosas per Mozūriją be muito ir mokesnio. Ant didesnės kliauties ir įtikėjimo, apžymėjom mes tą gromatą ta pačia žyme, su kuria mes gromatą popiežiui nuleidom; ir taip pirma gelžis į vašką, vanduo į plieną pavirs, nekaip mes savo žodį laužysim arba atšauksim.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 4 | 4 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 3 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |