Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Mažoji Lietuva

12 teiginių12 įrašų1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Mažoji Lietuva (vok. Kleinlitauen), arba Prūsų Lietuva (vok. Preußisch Litauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvos Respublikai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Atitekusi Brandenburgo hercogams, jo valstybė išaugo į pavojingą kaimyną ir toliau germanizavo pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius. Tuo pat metu protestantizmas labai uoliai buvo platinamas ir Mažojoje Lietuvoje. Lietuviškai protestantizmas tebuvo skelbiamas žmonių, atėjusių iš Mažosios Lietuvos; bet tas judėjimas buvo labai silpnas ir trumpas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

istorinė LietuvaMažoji Lietuva

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

Steigiamojo Seimo rinkimuose Mažajai Lietuvai buvo skirtos 9 vietos, bet rinkimai ten nevyko, nes Lietuva šios teritorijos nekontroliavo.

Įrodymai (2)
t-001vidutinis

Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą, kur daug vietos gyventojų vartojo lietuvių kalbą ir ėjo lietuviški laikraščiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

TAUTOS TAPSMAS Lietuva įgyja jūrų uostą – Klaipėdos prisijungimas T autinės valstybės prioritetas – lietuvių tauta, todėl nemažai dėmesio skirta Ryprūsiams, kur daug vietos gyventojų vartojo lietuvių kalbą, ėjo lietuviški laikraščiai, į tą sritį kažkada pretendavo Vytautas Didysis. Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą.
t-003vidutinis

Modernioji Lietuvos samprata Lietuvos vardą siejo su lietuvių kalbos vartojimu.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

1914 m. liepą J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas Gintarinėje deklaracijoje siekė sujungti Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lietuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.
t-007vidutinis

Georgas Zauerveinas, kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, poliglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame buvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą garbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopuliarėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau tvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.
Visi teiginiai ir įrodymai (12 teiginiai, 12 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
istorinė Lietuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—1010
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22