Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą, kur daug vietos gyventojų vartojo lietuvių kalbą ir ėjo lietuviški laikraščiai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 151
TAUTOS TAPSMAS Lietuva įgyja jūrų uostą – Klaipėdos prisijungimas T autinės valstybės prioritetas – lietuvių tauta, todėl nemažai dėmesio skirta Ryprūsiams, kur daug vietos gyventojų vartojo lietuvių kalbą, ėjo lietuviški laikraščiai, į tą sritį kaž- kada pretendavo Vytautas Didysis. Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą.
Mažojoje Lietuvoje lietuviškos raštijos buvo kur kas daugiau negu pačioje Lietuvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 121
Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, po-\nliglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už \nlietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame \nbuvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą \ngarbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopulia-\nrėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau \ntvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.
Modernioji Lietuvos samprata Lietuvos vardą siejo su lietuvių kalbos vartojimu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15-16
Šalia istorinės Lietuvos (buvusios LDK) sampratos vis stiprėjo modernioji, Lietuvos vardą siejanti su lietuvių kal- bos vartojimu. Šia samprata rėmėsi naujosios Lietuvos valstybės – Lie- tuvos Respublikos kūrėjai, siekę prie Lietuvos prijungti Mažąją Lietuvą, bet atsisakę pretenzijų į nelietuviškai kalbančias istorinės Lietuvos žemes. L I E T U V O S I S T O R I J A 16 Modernioji Lietuvos samprata susidūrė su didžiule problema – etninės Lietuvos pietrytinėje dalyje XX a.
Steigiamojo Seimo rinkimuose Mažajai Lietuvai buvo skirtos 9 vietos, bet rinkimai ten nevyko, nes Lietuva šios teritorijos nekontroliavo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
O juk planuota išrinkti ir apie \n100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin-\nkimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin- kimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo. Tai rodo, kad turimos teritorijos Lietuva dar nelaikė galutine.
Mažojoje Lietuvoje iškilo Kristijono Donelaičio poema „Metai“, pirmasis reikšmingas lietuviakalbės literatūros kūrinys.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Mažojoje Lietuvoje iškilo ir pirmasis \nreikšmingas lietuvių lietuviakalbės literatūros kūrinys – Kristijono Done-\nlaičio poema „Metai“ (apie 1750).
1914 m. liepą J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas Gintarinėje deklaracijoje siekė sujungti Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 130
Kai 1914 m. \nliepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas sura-\nšė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelb-\nta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, \nesančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lie-\ntuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.
Georgas Zauerveinas, kovojęs už lietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 121
Amžiaus pabaigoje sorbų kilmės vokiečių politikas, mokslininkas, po-\nliglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojęs už \nlietuvių kalbą Rytų Prūsijoje, parašė Mažosios Lietuvos himną, kuriame \nbuvo eilutės: „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt/ Tą \ngarbę gavome užgimę/ Jai ir neturim leist pražūt“ – jis bemat išpopulia-\nrėjo ir Didžiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo jį jau \ntvirtai tikėdami, kad tikrai nebepražus.
Lietuvos Respublikos kūrėjai siekė prie Lietuvos prijungti Mažąją Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Šia samprata rėmėsi naujosios Lietuvos valstybės – Lie-\ntuvos Respublikos kūrėjai, siekę prie Lietuvos prijungti Mažąją Lietuvą, \nbet atsisakę pretenzijų į nelietuviškai kalbančias istorinės Lietuvos žemes.
Brandenburgo hercogams atitekusi ordino valstybė toliau germanizavo pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 198
Nors ir merdėdamas, ordinas betgi dar išgyveno daugiau, kaip 50 metų. Atitekusi Branden- burgo hercogams, jo valstybė išaugo į pavojingą kaimyną ir to- liau germanizavo pavergtuosius Mažosios Lietuvos lietuvius. **6.
Vokiečių ordino valstybėje lietuviai ilgainiui pradėti vadinti lietuvininkais, o jų žemės – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietuva.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Ilgainiui lietuvius Vokiečių ordino valstybėje (vėliau \npasivadinusioje Prūsijos hercogija, o dar vėliau – Prūsijos karalija) pradė-\nta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietu-\nva (visa kita Lietuva vėliau – atrodo, XIX a. – pradėta vadinti Didžiosios \nLietuvos vardu).
Žmonių iš Mažosios Lietuvos lietuviškai skelbtas protestantizmas buvo silpnas ir trumpas judėjimas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 267
Lietuviškai protestantizmas tebuvo skelbiamas žmonių, atėjusių iš Mažosios Lietuvos; bet tas judė- jimas buvo labai silpnas ir trumpas. Jį labai greit nustelbė lenkiškoji protestantų akcija. Lietuvos protestantai suskato lietuviškai sakyti pamokslus ir spausdinti lietuviškuosius raštus tik tada, kai to griebėsi atsigavę katalikai.
1921 m. lapkričio 11 d. Steigiamasis Seimas vienbalsiai pareikalavo įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvos sudėtį, demonstruodamas vienybę su Mažąja Lietuva.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Pademonstruota vienybė su \nMažąja Lietuva – Steigiamasis Seimas 1921 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai \npareikalavo įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvos sudėtį.
Paradoksas – svetima valstybė, o lietuviškos raštijos kur kas daugiau nei pačioje Lietuvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 151
TAUTOS TAPSMAS Lietuva įgyja jūrų uostą – Klaipėdos prisijungimas T autinės valstybės prioritetas – lietuvių tauta, todėl nemažai dėmesio skirta Ryprūsiams, kur daug vietos gyventojų vartojo lietuvių kalbą, ėjo lietuviški laikraščiai, į tą sritį kaž- kada pretendavo Vytautas Didysis. Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą.