Lukiškės

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kazimiero bažnyčia; po Aukštutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jokių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o kitoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomunikuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ganytoją, kad pakankamai veiktų pagal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad visose viešose pamaldose įsakytų melstis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapituły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažkokias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mokykla. Kad su tuo buvo susijęs ir Žygimantas Augustas, įrodo tai, jog netrukus šio tikėjimo apeigų vykdymas persikėlė į patį miestą ir jo centre, netoli Žuvų turgaus, pastoriai Čechavičius ir Vendrichovskis septynerius metus nuolat viešai tas apeigas vykdė, kol ties Šv. Mykolo bažnyčia buvo išmūryti didieji maldos namai.

Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

z., 1755 m. Vilniaus miesto vaitas Anupras Minkevičius skundė Vilniaus karmelitus ir jiems talkinusius miestiečius bei kitų luomų atstovus dėl to, kad šie užpuolė jo namus vadinamosiose Ohurcevičių Lukiškėse (Łukiszki ohurciewiczowskie) ir išvijo ieškovą iš savo namų27. Greičiausiai šis teisinis konfliktas buvo susijęs su ginčais dėl nuosavybės, turėjęs „teisingumo atkūrimo“ požymių. Tačiau namai būdavo užpuolami kerštaujant, tęsiantis įvairiems konfliktams. Pvz., 1722 m. buvo užpultas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininko Jurgio Daukanto namas28. Tačiau egzistuoja ir priešingos pusės skundas – Jurgis Daukantas buvo kaltinamas tuo, kad jis daręs finansines machinacijas dėl namų n

Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

čiau tame pačiame dokumente pateikta ir Kazimiero Michalovskio (Kazimierz Michałowski) ir A. Jaroševskio versija: jie nurodė, jog K. Venglevskis ir Pranciškus Posachovičius (Franciszek Posachowicz) su savo talkininkais Lukiškėse įžeidinėjo, smurtavo, trankė antausius, sužeidė palašais (ilgais kardais) K. Michalovskį, anot ieškovų, elgėsi „haidamakiškai“

Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

z., 1733 m. totorius Stanislovas Heliaševičius (Stanisław Heliaszewicz) skundė totorių Samuelį Šafarovičių (Samuel Szafarowicz) dėl to, kad šis iš pradžių su ginkluota kompanija sumušė S. Heliaševičių gatvėje, vijosi, užpuolė jo namą Lukiškėse, sumušė žmoną Reginą, vėl smurtavo prieš ieškovą39. K

Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

ip rašoma skunde, 1776 m. buvo užpultas Lukiškėse, prie Neries kranto, buvęs Vilniaus karmelitėms priklausęs dvarelis, kuriame gyveno Stanislovo ir Elžbietos Eismantų šeima. Užpuolikams vadovavo Šv. Jono bažnyčios Dievo Kūno koplyčios klebonas Mykolas Aleksandravičius, o vienas iš talkininkų gaujos narių buvo 41 1771 08 01 vaznio Motiejaus Cidziko reliacinis kvitas, 1771–1773 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4787, l. 294–294v; BURBA, Domininkas. Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis). Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 2, p. 82. 42 1731 09 28 Vilniaus kapitulos kanclerio Antano Tyzenhauzo skundas prieš Inturkės seniūną Pranciškų Tyzenhauzą, Smiltenės seniūną Benediktą Tyzenhauzą, Adomą Daunoravičių ir kitus, 1731 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4746, l. 546–546v. 43 1725 03 15 teismo sprendimas, 1725 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4740, l. 415–416v. 44 1778 11 30 vaznio Adomo Pulovičiaus (Adam Pułowicz) reliacinis kvitas, 1777–1778 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4791, l. 1513–1513v. 45 1767 10 21 vaznio Antano Kazimiero Makovskio (Antoni Kazimierz Makowski) reliacinis kvitas, 1767 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4782, l. 927–927v. 46 1725 03 15 teismo sprendimas, 1725 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4740, l. 415–416v. ISSN 1392-0456 E-ISSN 2029-7181 From the Past of the Nation 17 Istorija / 2016, t. 103, Nr. 3 Šv. Jono bažnyčios zakristijonas Antanas Zabiela, tarp kitų puolusiųjų buvo mūrininkų, akademijos studentų ir pauperių (skurdžių žmonių)47.