Lukiškės

Santrauka

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj. Jo­ kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki­ toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk­ los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant­ akalnio. Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj.		c-001
t-002 Jo­ kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki­ toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk­ los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant­ akalnio.		c-002
t-003 Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms.		c-003
t-004 Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika­ lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga­ nytoją, kad pakankamai veiktų pa­ gal savo.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108

Puslapis 125

Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta. Dviejų kitų bažnyčių griuvėsiai - Šv. Kryžiaus ir dominikonų ordino brolių, Algirdo laikais sugriautų, tebu­ vo išlikęs Gedimino, geranoriško krikščionybės atžvilgiu, atminimas. Gausu buvo pagonių šventyklų, nes, be tų, ku­ rias pilies teritorijoje buvus patyrėme, viena šventa vietovė buvo ant tos kalvos, kur dabar stovi Šv. Jono bažnyčia, o Ant­ akalnyje, kaip tik ten, kur dabar Šv. Petro bažnyčia, buvo iš­ kilusi medinė šventovė, visiems lietuvių dievams pašvęsta6. tovė Laukai-kišas-upys, vėliau išvir­ to į Lukiškes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Jo­ kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki­ toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk­ los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant­ akalnio.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kazimiero bažnyčia; po Aukš­ tutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo­ kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki­ toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk­ los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant­ akalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jie nuolat jodinė­ ja raiti, kariauja be vežimų, turi daug arklių iš svetimų kraštų ir neturi 143

Puslapis 160

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS dviejų mylių nuo miesto, prie Vokės upės, bet nemaža dalis pasistatė namus šiaurinėje bei vakarinėje miesto dalyje ir pagausino Vilniaus mieste gyventojų jo labui63. Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė­ nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika­ lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga­ nytoją, kad pakankamai veiktų pa­ gal savo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni­ kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika­ lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga­ nytoją, kad pakankamai veiktų pa­ gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso­ se viešose pamaldose įsakytų mels­ tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis”. 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi­ tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko­ kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283

Puslapis 300

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo­ kykla. Kad su tuo buvo susijęs ir Žygimantas Augustas, įro­ do tai, jog netrukus šio tikėjimo apeigų vykdymas persikėlė į patį miestą ir jo centre, netoli Žuvų turgaus, pastoriai Če­ chavičius ir Vendrichovskis septynerius metus nuolat vie­ šai tas apeigas vykdė, kol ties Šv. Mykolo bažnyčia buvo išmūryti didieji maldos namai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai