5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj. Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio. Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms.
Kazimiero bažnyčia; po Aukš\ntutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo\nkių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos \ntrobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki\ntoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk\nlos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant\nakalnio užuomazgos7.\nkuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], \nrado.
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla. Kad su tuo buvo susijęs ir Žygimantas Augustas, įro do tai, jog netrukus šio tikėjimo apeigų vykdymas persikėlė į patį miestą ir jo centre, netoli Žuvų turgaus, pastoriai Če chavičius ir Vendrichovskis septynerius metus nuolat vie šai tas apeigas vykdė, kol ties Šv. Mykolo bažnyčia buvo išmūryti didieji maldos namai.
1755 m. vadinamosiose Ohurcevičių Lukiškėse buvo užpulti Vilniaus miesto vaito Anupro Minkevičiaus namai ir jis išvytas iš savo namų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
z., 1755 m. Vilniaus miesto vaitas Anupras Minkevičius skundė Vilniaus karmelitus ir jiems talkinusius miestiečius bei kitų luomų atstovus dėl to, kad šie užpuolė jo namus vadinamosiose Ohurcevičių Lukiškėse (Łukiszki ohurciewiczowskie) ir išvijo ieškovą iš savo namų27. Greičiausiai šis teisinis konfliktas buvo susijęs su ginčais dėl nuosavybės, turėjęs „teisingumo atkūrimo“ požymių. Tačiau namai būdavo užpuolami kerštaujant, tęsiantis įvairiems konfliktams. Pvz., 1722 m. buvo užpultas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininko Jurgio Dau- kanto namas28. Tačiau egzistuoja ir priešingos pusės skundas – Jurgis Daukantas buvo kaltinamas tuo, kad jis daręs finansines machinacijas dėl namų n
Antano Jaroševskio ir Kazimiero Michalovskio skunduose teigta, kad 1765 m. Lukiškėse Kazimieras Venglevskis, Pranciškus Posachovičius ir jų talkininkai smurtavo prieš Kazimierą Michalovskį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
čiau tame pačiame dokumente pateikta ir Kazimiero Michalovskio (Kazimierz Michałowski) ir A. Jaroševskio versija: jie nurodė, jog K. Venglevskis ir Pran- ciškus Posachovičius (Franciszek Posachowicz) su savo talkininkais Lukiškėse įžeidinėjo, smurtavo, trankė antausius, sužeidė palašais (ilgais kardais) K. Michalovskį, anot ieškovų, elgėsi „haidamakiškai“
1733 m. Samuelis Šafarovičius su ginkluota kompanija užpuolė Stanislovo Heliaševičiaus namą Lukiškėse.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
z., 1733 m. totorius Stanislovas He- liaševičius (Stanisław Heliaszewicz) skundė totorių Samuelį Šafarovičių (Samuel Szafa- rowicz) dėl to, kad šis iš pradžių su ginkluota kompanija sumušė S. Heliaševičių gatvėje, vijosi, užpuolė jo namą Lukiškėse, sumušė žmoną Reginą, vėl smurtavo prieš ieškovą39. K
1776 m. Lukiškėse, prie Neries kranto, užpultas Vilniaus karmelitėms priklausęs dvarelis, kuriame gyveno Stanislovo ir Elžbietos Eismantų šeima.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
ip rašoma skunde, 1776 m. buvo užpultas Lukiškėse, prie Ne- ries kranto, buvęs Vilniaus karmelitėms priklausęs dvarelis, kuriame gyveno Stanislovo ir Elžbietos Eismantų šeima. Užpuolikams vadovavo Šv. Jono bažnyčios Dievo Kūno koplyčios klebonas Mykolas Aleksandravičius, o vienas iš talkininkų gaujos narių buvo 41 1771 08 01 vaznio Motiejaus Cidziko reliacinis kvitas, 1771–1773 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4787, l. 294–294v; BURBA, Domininkas. Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis). Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 2, p. 82. 42 1731 09 28 Vilniaus kapitulos kanclerio Antano Tyzenhauzo skundas prieš Inturkės seniūną Pranciškų Tyzenhauzą, Smiltenės seniūną Benediktą Tyzenhauzą, Adomą Daunoravičių ir kitus, 1731 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4746, l. 546–546v. 43 1725 03 15 teismo sprendimas, 1725 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4740, l. 415–416v. 44 1778 11 30 vaznio Adomo Pulovičiaus (Adam Pułowicz) reliacinis kvitas, 1777–1778 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4791, l. 1513–1513v. 45 1767 10 21 vaznio Antano Kazimiero Makovskio (Antoni Kazimierz Makowski) reliacinis kvitas, 1767 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4782, l. 927–927v. 46 1725 03 15 teismo sprendimas, 1725 m. Vpptak. LVIA, SA, b. 4740, l. 415–416v. ISSN 1392-0456 E-ISSN 2029-7181 From the Past of the Nation 17 Istorija / 2016, t. 103, Nr. 3 Šv. Jono bažnyčios zakristijonas Antanas Zabiela, tarp kitų puolusiųjų buvo mūrininkų, akademijos studentų ir pauperių (skurdžių žmonių)47.