Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
192 teiginiai372 įrašai116 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 192 teiginiai ir visi 372 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą151–200 iš 342 rodomų įrašų
Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ pasakojama, kad žygio prieš Lietuvą metu, Karaliaučiaus komtūrui Albertui meldžiantis, prie jo burnos ore pasirodė Viešpaties kūnas paplotėlio pavidalu.
PDF 17
Žygio prieš Lietuvą metu Karaliaučiaus komtūrui broliui\nAlbertui besimeldžiant, ore prie jo burnos pasirodė viešpaties kūnas paplotėlio pavidalu\nir kryžiuotis jį priėmė su neapsakomu džiaugsmu (III, 232). Broliai, paženklinę save šv.
Michał Baliński rašė, kad Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai netrukus su didžiulėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą.
PDF 249
Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad būtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno ka lėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet ka da gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiu lėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą. Karalių tuo metu ėmė kamuoti sunki liga; jau anksčiau ištiktas paralyžiaus, Vil niuje jis vis labiau juto negalią.
Michał Baliński teigimu, Lietuvos vardas Europai tapo žinomas tik X amžiuje.
PDF 29-30
Abi šios gentys, artėdamos viena prie kitos, stūmė iš 13 ## Puslapis 30 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS senųjų valdų germanų gentį - gotus, o šie tai į Europos va karus išsisklaidydavo, tai vėl į šiaurę, į Skandinaviją, bet ne kartą iš tų kraštų sugrįždavo į senąsias gyvenvietes. Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai bu vo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių.
Michał Baliński teigimu, Švitrigaila, dėl Vytauto iškėlimo pajutęs nuoskaudą, išvyko pas kryžiuočius ieškoti pagalbos nuversti naująjį Lietuvos valdovą.
PDF 151-152
Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jo\ngailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą paju\ntęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikė\nsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos\n-- • --\n135\n\n## Puslapis 152\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nbandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą. Prūsijos ordi\nnas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir nio\nkoti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais \nŠvitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma\ngistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę \nprie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau\ngarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir \nprisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, \nnet iki Šalčininkų nusigavo51.
Ordino maršalo vadovaujama kryžiuočių kariuomenė įsibrovė į Lietuvą, susijungė su Vytauto pulkais ir užėmė Kernavę bei Maišiagalą, tačiau Vilniaus neužėmė.
PDF 134
Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėda mas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse.
Veikale „Vilniaus miesto istorija“ teigiama, kad Michał Baliński suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vėlyvos raidos priežastis.
PDF 12
M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė\nlyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl \nmiestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenki\njos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, \nnulėmusių jos žlugimą.
Kaip teigia Michał Baliński, iki XII a. pabaigos Lietuva buvo Rusios įtakoje, o vėliau savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją.
PDF 31-32
Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne paliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- sikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.
Michał Baliński rašo, kad prekyba su Rusia ir Prūsija buvo seniai nutrūkusi, o nuolatinis priešo pavojus Lietuvos sostinę pakaitomis vertė karine stovykla ir mūšio lauku.
PDF 132
Prekyba su Rusia ir Prū sija seniai nutrūkusi, nuolatinis priešo pavojus Lietuvos sos tinę vertė pakaitomis čia karine stovykla, čia mūšio lauku. Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vla dislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kai navo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvy rojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių ordinas, aiškiai numatydamas savo nuopuolį, jei Lietuva ir Lenkija ateityje sustiprėtų. Ta liūdna Vilniaus padėtis dar pablogėjo įsiliepsnojus Vytauto karui su Skir gaila.
Knygoje „Lietuvos istorija“ kryžiaus karais prieš Lietuvą iš dalies aiškinama Lietuvos ekspansija į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimas, teigiant, kad taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose.
PDF 36
Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiški- na Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Valdant Ldk Algirdui (1345–1377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir išplečia savo teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes.
Pasak Alfonso Eidinto, tapusi visateise Europos valstybe, Lietuva siekė pertvarkyti savo vidaus valdymą pagal demokratinį Vakarų pasaulio modelį.
PDF 249
Tapusi visateise Europos valstybe, Lietuva siekė pertvarkyti savo vi-\ndaus valdymą pagal demokratinį Vakarų pasaulio modelį. 1992 m. spa-\nlio 25 d. piliečių referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Pasak Alfonso Eidinto, masinis nedarbas paskatino masinę Lietuvos gyventojų emigraciją.
PDF 253
Padėtis žemės ūkyje taisėsi lėtai. Pirmąjį privatizacijos dešimtmetį daugelis stambių įmonių subankru- tavo, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Masinis nedarbas paskatino ma- sinę Lietuvos gyventojų emigraciją.
Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad okupantų paskirto Liaudies seimo nutarimai panaikinti Lietuvos valstybingumą ir prašytis į SSRS buvo neteisėti.
PDF 192-193
Taip įforminta Lietuvos aneksija, Rinkimų į Liaudies seimą agitacinis plakatas. 1940 m. liepos mėn. 5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 193 patenkinti ir imperialistiniai sovietų siekiai. Kadangi okupantų paskirtas Liaudies seimas neturėjo lietuvių tautos ir visų šalies gyventojų įgaliojimų panaikinti Lietuvos valstybingumą ir prašytis į SSRS, jo nutarimai buvo ne- teisėti.
Michał Baliński rašo, kad XIII amžiuje Mindaugas pasiskelbė Lietuvos karaliumi ir pranešė apie siekius priimti Romos tikėjimą, o popiežius išrinko ir paskyrė visai Lietuvai vyskupą.
PDF 204-205
suma.\n\n## Puslapis 205\n\nIl KNYGA\nIV\nVILNIAUS VYSKUPŲ SĄRAŠAS NUO KATEDROS ĮKŪRIMO \nIKI 1600 METŲ\nDar prieš krikščionybės įvedimą, XIII amžiuje, kai Min\ndaugas (Myndozve, Mendog) pasiskelbė Lietuvos karaliumi \nir pranešė apie siekius priimti Romos tikėjimą, popiežius \nišrinko ir paskyrė visai Lietuvai vyskupą. Apie tai mini Kroni\nka Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s - \nlavo Baško (vert.
Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių tautos pasipriešinimą, todėl kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
PDF 209
Tačiau prieš tai vyko kruvina kova.\nKaras po karo – ginkluota rezistencija \nNuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė \nlietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas \ndėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Michał Baliński „Vilniaus miesto istorijoje“ teigė, kad kryžiuočiai įkalbėjo svetimtaučius manyti, jog visa Lietuva tebėra pagonių šalis.
PDF 135
Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu lėjo pakirstas sunkios ligos.
Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio „Lietuvos istorijoje“ 1864 m. laikomi sąlygine skiriamąja riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopino paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę.
PDF 99
Taip juos traktavo ir Rusijos imperijos valdžia.\n1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopi-\nno paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią \nLenkijos ir Lietuvos valstybę.
Veikale „Lietuvos istorija“ Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis teigia, kad Vytauto politika padėjo Lietuvos valstybei pašalinti didžiuosius pavojus, įteisinti savo egzistenciją ir pritapti Europoje.
PDF 52
Nors maksimalus planas nebuvo įgyvendintas, svarbiausią tikslą Vytauto politika pasiekė: atsilikusi ir izoliuota Lietuvos valstybė pašalino didžiuosius pavojus, įteisino savo egzistenciją, įžengė į Europą, pritapo prie jos ir joje išsilaikė. Vytauto laikų Lietuva labiausiai priartėjo prie valstybės, kuri šiandien kartais pavadinama imperija. Vėliau Lietuva silpnėjo, todėl, ištikus ne- gandoms ir prireikus visuomenei susitelkti, Vytautas tapo mitu, teikian- čiu stiprybę, žadinančiu orumą, ugdančiu patriotizmą.
Michał Baliński vienu iš Gedimino laiškų netikrumo įrodymų laikė juose esančią užuominą, kad kviestieji svetimšaliai per Mazoviją galėjo laisvai ir saugiai atvykti į Lietuvą.
PDF 113
Pagaliau kodėl Ge diminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi nančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos val dovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant sve timšalių atvykimo reikalus.
Michał Baliński teigimu, Lietuvoje miestai kūrėsi tuomet, kai aukštesnieji Lietuvos kunigaikščiai jau buvo užsitikrinę tvirtą viršenybę.
PDF 25-26
Tad jie nesunkiai išprašydavo privilegijų arba išsi vaduodavo iš tokių valdovų, kurie, būdami silpni, dar labiau 9 ## Puslapis 26 ĮVADAS silpnėjo per nuolatinius tarpusavio kivirčus. Lietuvoje, priešingai, dar nebuvo jokių miestų, o ir pats feodalizmas dėl išskaidytų ku nigaikštysčių dar nebuvo tvirtai suręstas: kaip anksčiau minėjo me, kur ne kur stūksojo vienišos pilys su skurdžiomis gyvenvie tėmis prie jų. Miestai kūrėsi tuomet, kai aukštesnieji Lietuvos kunigaikščiai jau buvo galingi, daug prisigrobę ir užsigarantavę tvirtą viršenybę.
Buvo įvykdyta Sąjūdžio rinkimų programos dalis, susijusi su Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimu ir jos piliečių atskyrimu nuo sovietų jurisdikcijos.
PDF 242-243
Taip įvykdyta Sąjūdžio rinkiminės programos dalis, susijusi su Lietuvos vals- tybės nepriklausomybės atkūrimu ir jos piliečių atskyrimu nuo sovietų jurisdikcijos. Sovietinį Lietuvos SSR herbą keičia Vytis 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 243 Sąjūdį rėmė visa lietuvių tauta, jis buvo jos jėgos ir stiprybės šalti- nis. Pasinaudojęs palankiomis aplinkybėmis ir pasirinkęs neginkluotos kovos būdą, suvienijęs po savo vėliava įvairiausius visuomenės sluoks- nius, Sąjūdis atvedė Lietuvą į laisvę, svariai prisidėjo prie SSRS, visos komunistinės sistemos žlugimo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis knygoje „Lietuvos istorija“ teigia, kad per nepilnus du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietuviška ir jos nebebuvo galima supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija.
PDF 171
Smetonos autoritarinis re-\nžimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių.\nNepriklausomybės karta\nPer nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu-\nviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A.
Michał Baliński veikale „Vilniaus miesto istorija“ teigia, kad lietuvių tauta pirmiausia Dievui nusilenkė Vilniuje, kai Petras Goštautas pakvietė ten Šv. Pranciškaus vienuolius.
PDF 45-46
Čia pirmiau sia mūsų lietuvių tauta Dievui nu silenkė, kai anuomet Šv. Pranciškaus vienuolius, kunigus, į Vilnių tas pats Petras Goštautas atkvietė, dar prieš 80 metų iki Jogailos viešpatavimo; o vienas medis, liepa, priešais seno sios bažnyčios duris, kurią pats Goš tautas savo rankomis buvo pasodinęs, kaip 1621 metais rašė maldingasis kunigas Petras Korkonas, Antakalnio 29 ## Puslapis 46 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Didelė ir galinga buvo Algirdo viešpatija: šalys, jo valdžioje buvusios, driekėsi nuo Brastos iki Možaisko į ry tus ir nuo Baltijos krantų iki Juodosios jūros į pietus. Vis dėlto ne tokios jėgų įtampos iš lietuvių reikalavo šio karžygio ekspedicijos į Rusią, kokie būdavo kruvini mūšiai su Ordi nu.
Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ teigiama, kad vaizdingi, nors ir žiaurūs, karo veiksmų aprašymai su lietuvių kunigaikščių ir karvedžių charakteristikomis leidžia pastebėti siužetų idėją.
PDF 27
Vaizdingi, nors ir žiaurūs, karo veiksmų aprašy\nmai su lietuvių kunigaikščių ir karvedžių charakteris\n28\n\n## Puslapis 27\n\ntikomis leidžia pastebėti siužetų idėją. Tie lietuviai\npagonys kilnūs, išmintingi ir narsūs, kurie buvo išti\nkimi protėvių religijai ir papročiams,— jie sukūrė Lie\ntuvos valstybę. Priėmę krikščionybę, jie liko jai ištiki\nmi.
Pasak knygos „Lietuvos istorija“, Mindaugo karūnacija tarsi užbaigė Lietuvos valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasaulis.
PDF 29-30
Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija. Dail. A. Varnas, 1952–1953 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.
Michał Baliński teigimu, Vytautas įvairiais būdais stiprino savo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir atkakliai šalino jam kelią pastojusias kliūtis.
PDF 170
44, teigdamas, \nkad tokia geradarybė pirkliams skir\nta, bet apėjo schizmatikus, kurių, at\nkakliai Fotijo nuostatų besilaikančių, \ntarp rusinu buvo nemažai. Vytautas \nsugebėjo įvairiais būdais stiprinti sa\nvo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir \nkliūtis, kurios stojo skersai kelio, at\nkakliai šalindavo. Vienas didžiausių \nir opiausių nepatogumų buvo Mask\nvos metropolitų religinė viršenybė \nrusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvo\nje atžvilgiu.
Leidinyje „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“, kurį sudarė Karolis Zikaras, teigiama, kad kalbos apie partizanų operacijos kautynes greitai pasklido po visą Lietuvą ir stiprino gyventojų patriotines nuotaikas.
PDF 236
Partizanai neturėjo efekty- vių ryšio priemonių, o paskirti ryšininkai savo darbą atliko nepatenkinamai. Ši partizanų operacija turėjo didelę mo- ralinę reikšmę - kalbos apie kautynes žaibo greitumu pasklido po visą Lietuvą, o tai stiprino gyventojų patriotines nuotaikas bei tikėjimą, kad laisvės kovotojai iš gyny- bos pereina į ryžtingą puolimą. Okupacinės Šoviniai dėtuvėje Dėtuvė Dėtuvės spyruoklė Ginklas veikia laisvos spynos atatrankos principu - šūvio metu tūtą spaudžiančios parako dujos stumia spyną atgal ir suspaudžia grąžinamąją spyruoklę, kuri po to vėl stumia spyną į priekį, kuri judėdama į priekį užgriebia šovinį iš dėtuvės, įstumia jį i šovinio lizdą ir jį iššauna.
„Lietuvos istorijoje“ Albertas Vijūkas-Kojelavičius teigia, kad Andrejus Kurbskis, nepakęsdamas Ivano žiaurumo, su visa šeimyna persikėlė į Lietuvą.
PDF 735
Karalius turįs vi siškai atsisakyti Livonijos, pasitraukti iš Ūlos, Sokolo, Jezeriščės, Usviatų, išduoti perbėgėlį Andrejų Kurbskį su visais palydovais. Mat šis, nepakęsdamas Ivano žiau rumo, kartu su visa šeimyna šiek tiek anksčiau buvo persikėlęs į Lietuvą. Išgirdęs apie šį Andrejaus žingsnį, Ivanas didžiai įniršo; vieną atsitiktinai sugautą Kurbs- kio tarną kuo žiauriausiai nukankino, o kitą žymų di diką, palaidojusį nužudytojo palaikus, tol visaip kan kino, kol šis bekankinamas mirė.
Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad Vytautas kovojo ne su Vakarais, o dėl Lietuvos vietos Vakaruose ir taip padėjo pagrindus Lietuvos tapsmui Europos dalimi.
PDF 48-49
Atlaikiusi 200 metų trukusią Vakarų agresiją LDK 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 49 sugebėjo įveikti tragišką egzistencinę koliziją, kai Vakarai jai bebuvo pali- kę barjero ar ribos tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Tačiau Vytautas puikiai žinojo ko siekia – jis kovojo ne su Vakarais, o dėl vietos Vakaruose, ir taip padėjo pagrindus Lietuvos tapsmui Europos dalimi. Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč.
Michał Baliński rašo, kad 1430 m. Vytautas į Trakus ir Vilnių sukvietė žymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi.
PDF 173-174
99, kuriame atkalbinėja Romos\n157\n\n## Puslapis 174\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\npriešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad per\nleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Michał Baliński „Vilniaus miesto istorijoje“ teigia, kad 1506 m. rugpjūtį ties Kłecku pasiekta Lietuvos pergalė užkirto Krymo ordai kelią į artimiausias valstybės vaivadijų sostines.
PDF 250
Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais ve dė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos ka rių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga Lietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje užkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valsty bės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį Aleksandrą pasiekė Vilniuje.
Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad sukilimo pralaimėjimas pagreitino finalą – 1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
PDF 97
Sukilimo pralaimėjimas pagreitino finalą – 1795 m. spalio 24 d. Peter-\nburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos \nir Lietuvos valstybės padalijimo. LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietu-\nvių žemės, atiteko Rusijai (ir priklausė jai iki Pirmojo pasaulinio karo).
Kaip rašoma „Lietuvos istorijoje“, 1219 m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikščio dar nebuvo, o 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“.
PDF 28
L I E T U V O S I S T O R I J A 28 1219 m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikščio dar nėra, bet 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadina „aukščiausiuoju karaliumi“. Vadinasi, Lietuva jau suvienyta. Kada tai įvyko? 1235 m. rusų metraščiai mini „Mindaugo Lietuvą“. Gal tai rodytų, kad Mindaugas jau yra pajun- gęs savo valdžiai kitus kunigaikščius? Tačiau jei yra Mindaugo Lietuva, tai gal būta ir, tarkim, „Živinbudo“ ar „Dausprungo“ Lietuvos? Todėl linksta- ma prie apytikrės datos – Lietuvos valstybė susikūrė apie 1240 m.
A. Bumblauskas teigė, kad XVI–XVIII a. Lietuvos ūkis pasiekė VIII–IX a. Vakarų Europos ūkio raidos lygį.
PDF 2
Vienas jo autorių A. Bumblauskas teigė, jog XVI–XVIII a. Lietuvos ūkis pasiekė VIII–IX a. Vakarų Europos ūkio raidos lygį.
Lietuva priskiriama kanapių ir linų gamybos regionams pagal vyraujantį palivarko produkcijos pobūdį.
PDF 22
pagal vyraujantį palivarko \nprodukcijos pobūdį schema. Grūdų augi\nnimo regionui priskiriama Lenkija, Livo\nnijos žemės, avių ir galvijų auginimo regi\nonams – Mecklenburgas, Vakarų Pamarys, \nMoldavija, Valakija (dabartinė Rumunijos \nsritis), Vengrija. Miškų ūkio regionu laiko\nmos Livonijos žemės, kanapių ir linų ga\nmybos regionais – Lietuva ir rusėniškosios \nLDK žemės (dabartinė Rytų Baltarusija).
Vytauto valdymo laikais (1392–1430) Lietuvoje prasidėjo žemės valdų suteikimo ir patvirtinimo akcija, skirta valdovo ir didikų santykiams pritaikyti feodalinės leninės visuomenės kategorijas.
PDF 6
Lietuvoje tik didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais (1392-1430) prasidėjo žemės valdų „suteikimo-patvirtinimo" akcija, siekiant valdovo ir didikų san- tykiams, lig tol grįstiems daugiausia asmenine ištikimybe, pritaikyti feodalinės leninės visuomenės kategorijas.
Rimvydas Petrauskas leninio tipo feodalizmą Lietuvoje vertina kaip neišplėtotą reiškinį, nes ši socialinė tvarka atėjo vėlai, o tarptautinė padėtis neleido rastis savarankiškiems valdžios centrams.
PDF 13
Leninio tipo feodalizmas Lietuvoje taip ir liko neišplėtotas reiškinys, o tai ir nenuostabu, pamenant, kad į Lietuvą ši socialinė tvarka atėjo vėlai. Be to, sudė- tinga tarptautinė situacija, besibaigiant Viduramžiams, vertė konsoliduoti vals- tybės teritoriją ir neleido rastis savarankiškiems, didžiojo kunigaikščio suvere- nitetą galintiems riboti valdžios centrams.
XVI a. Lietuvoje, Gerardo Merkatoriaus pasakojimu, paprasti žmonės valgė iš rugių ar miežių keptą juodą duoną, o turtingieji – iš kvietinių miltų keptą baltą duoną.
PDF 6
Tiesa, XVI a. Lietuvoje lankęsis Gerardas \nMerkatorius pasakojo, kad čia tokią iš rugių \nar miežių keptą juodą duoną valgo paprasti \nžmonės, o turtingieji gardžiuojasi balta duo\nna, kepta iš grynų kvietinių miltų86.
Rusėniškuose šaltiniuose vartojami terminai „kump“ ir „skilond“ yra lituanizmai, o jais įvardijami gaminiai laikomi Lietuvai būdingais mėsos produktais.
PDF 8
Įdomu, kad pastarųjų terminai rusėniškuose \nšaltiniuose – kump ir skilond109 – yra litua\nnizmai, tad šie gaminiai – būdingi Lietuvai \nmėsos produktai.
Narbutas nurodo, kad 1131 m. Mstislavas, surinkęs pulkus iš Nižnio, įsibrovė į Lietuvą per Nerį iš Ašmenos pusės į Aukštaitijos žemę.
PDF 222
Galop 1131 metais \nMstislavas, surinkęs pulkus iš Nižnio, įsibrovė į Lietuvą: \nbe abejonės, persikėlęs per Nerį iš Ašmenos pusės, pasi\ndavė į Aukštaitijos žemę.
Per Lietuvą pasiekė ir Lenkiją.
PDF 456
Per Lietuvą pasiekė ir \nLenkiją.
Trumpai tariant, Lietuvoje feo dalizmas egzistavo, 'ir galbūt net stipresnis nei kur nors kitur Europoje: didysis kunigaikštis buvo viso krašto val dovas, o jo vasalai — jo pirminių žemių savininkai.
PDF 378
Trumpai tariant, Lietuvoje feo\ndalizmas egzistavo, 'ir galbūt net stipresnis nei kur nors \nkitur Europoje: didysis kunigaikštis buvo viso krašto val\ndovas, o jo vasalai — jo pirminių žemių savininkai. Po\nnai ir kunigaikščiai taip pat turėjo savo vasalų — visus \nbajorus, gyvenusius jų žemėse.
XIV amžiaus pradžioje Teodoras Narbutas Lietuvos valstybę apibūdina kaip galingą ir didelę.
PDF 325
Prasidėjęs XIV amžius \npamatė Lietuvos valstybę galingą ir didelę.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado \nskulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko \ndvasia.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 194
1941 m. birželio 14–18 d. okupacinė valdžia įvykdė pirmąjį masinį \nLietuvos gyventojų trėmimą – deportuota 17,5 tūkst. žmonių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Lietu- vos vardas įgijo naujų prasmių. Šalia istorinės Lietuvos (buvusios LDK) sampratos vis stiprėjo modernioji, Lietuvos vardą siejanti su lietuvių kal- bos vartojimu. Šia samprata rėmėsi naujosios Lietuvos valstybės – Lie- tuvos Respublikos kūrėjai, siekę prie Lietuvos prijungti Mažąją Lietuvą, bet atsisakę pretenzijų į nelietuviškai kalbančias istorinės Lietuvos žemes.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 52
Nors maksimalus planas nebuvo įgyvendintas, svarbiausią tikslą Vytauto politika pasiekė: atsilikusi ir izoliuota Lietuvos valstybė pašalino didžiuosius pavojus, įteisino savo egzistenciją, įžengė į Europą, pritapo prie jos ir joje išsilaikė. Vytauto laikų Lietuva labiausiai priartėjo prie valstybės, kuri šiandien kartais pavadinama imperija. Vėliau Lietuva silpnėjo, todėl, ištikus ne- gandoms ir prireikus visuomenei susitelkti, Vytautas tapo mitu, teikian- čiu stiprybę, žadinančiu orumą, ugdančiu patriotizmą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 194-195
Dėl to įžygiuojantį vermachtą daug lietu-\nvių sutiko palankiai, kai kas net su gėlėmis rankose. \nĮ Lietuvos teritoriją veržiantis vokiečių kariuomenei, birželio 22 die-\nną prasidėjo sukilimas, per keletą dienų išplitęs po visą Lietuvą. Dau-\n\n5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S\n195\ngiausia tai spontaniškas atsakas į sovietų politiką Lietuvoje, iš dalies jis \nruoštas – antisovietinio sukilimo idėją Vokietijos ir SSRS karo pradžioje \nbrandino buvusio Lietuvos pasiuntinio Berlyne Kazio Škirpos vadovauja-\nmas 1940 m.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 150
Reformos vyko nedidelėje, monoetninėje šalyje – 1923 m. rugsė- jo 17 d. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, jų buvo 2 028 971 (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų). Lietuviai sudarė 82 proc., žydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų. Lietuva – žemės ūkio šalis – kaime gyveno 84 proc. gyventojų, o lietuviai sudarė 91 proc. jų. Nors buvo žemdirbių tauta, lietuviai sudarė 50 proc. miesto gyventojų, žydai – trečdalį miestų ir miestelių ir tik 0,5 proc. kaimo gyventojų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 135
Parengus abiem pu-\nsėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė nau-\nją rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, \npaskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą \nLietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų \nvalstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, kad Lietuvos vals-\ntybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys \nSteigiamasis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 249
Tapusi visateise Europos valstybe, Lietuva siekė pertvarkyti savo vi-\ndaus valdymą pagal demokratinį Vakarų pasaulio modelį. 1992 m. spa-\nlio 25 d. piliečių referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.