Vieta

Liepoja

5 teiginiai6 įrašai1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Liepoja (latv. Liepāja) – miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros. Trečias didžiausias miestas Latvijoje ir svarbus uostas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

PalangaLiepoja

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Uostas
  • Gimnazija
  • Liepoja šaltiniuose apibūdinama kaip uostas; 1863 m. sukilėliai planavo jį užimti, o 1917 m. lietuvių atstovai numatė jo reikalauti.
  • XIX a. pradžioje, vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojavimo pradžioje, Liepojoje veikė gimnazija, kurioje nebuvo katalikų kapeliono.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Išėjimas į jūrą
  • Uosto kontrolė ir ryšiai su kitomis šalimis
  • Lietuvos delegacija buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Liepoją; tai nurodyta Lietuvos valstybės sienų ir ekonominių interesų kontekste.
  • 1863 m. sukilėliai planavo užimti Liepojos uostą, kad kontroliuodami uostus palaikytų nuolatinius ryšius su Lenkija ir kitomis šalimis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Lietuvos delegacija buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.
t-002vidutinis

Sukilėliai planavo užimti Palangos ir Liepojos uostus.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

1917 m. lapkričio 2–10 d. Berno konferencijoje lietuvių atstovai numatė reikalauti Liepojos uosto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Europos ir JAV lietuvių atstovų Berno konferencijoje 1917 m. lapkričio 2–10 d., kurioje dalyvavo ir visas Lietuvos Tarybos prezidiumas (A. Smetona, Steponas Kairys, J. Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais).
t-208574vidutinis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojavimo pradžioje Liepojos gimnazijoje nebuvo katalikų kapeliono.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas