Lenkija

PDF 101

Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis.

PDF 105

Karalystės Seimas paskelbė pašalinąs Nikolajų I iš Lenkijos karaliaus sosto ir perduodąs suverenitetą tautai. Tai reiškė Lenkijos karalystės nepriklausomybės paskelbimą ir karo su Rusija pradžią. Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m.

PDF 256

Abi valstybės įsipareigojo grįsti savo santykius tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, lygiateisiškumu, gera kaimynyste ir remti viena kitos integraciją į Vakarų valstybių šeimą. Ratifikavus sutartį ir įsigaliojus jos nuostatoms, Lenkija oficialiai atsisakė bet kokių pretenzijų į Vilniaus kraštą. Savo ruožtu Lietuva nustojo teisės reikšti savo teritorines pretenzijas į Seinus, Punską, nors sena istorija, tautinių mažumų klausimas kartais dar kelia karštas diskusijas.

PDF 131

Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu. Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dvarininkų privilegijoms.

PDF 70

Istorikai XVI–XVII a. Lenkijos religinę toleranciją yra apibūdinę kaip neturinčią analogo Europoje, o Lenkiją – kaip didžiausią Europoje tolerancijos uostą. Daugiakultūriškumas ir daugiakonfesiškumas kartais laikomi didžiausiu Lenkijos įnašu į Europos kultūrą.

PDF 70

Valstybinė religija ar dešimt konfesijų? Istorikai XVI–XVII a. Lenkijos religinę toleranciją yra apibūdinę kaip neturinčią analogo Europoje, o Lenkiją – kaip didžiausią Europoje tolerancijos uostą.

PDF 60

Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja.

PDF 231

22. Apie Vengrijos ir Lenkijos nusiaubimą Tais pačiais metais596 totoriai nuniokojo Vengriją ir Lenkiją (Ptol. 21,34).

PDF 134

Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.

PDF 233

Lenkija visa tai jautė ir matė. Reikėjo iš paskutiniųjų gelbėtis, kad unija pasiliktų nesuardyta. Tą paaiškinus, vėl tenka grįžti prie tolimesnės Vytauto karūnacijos klausimo raidos.

PDF 27

Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją. Plėšiamieji žygiai rodė didėjant lietuvių jėgą, jie tokių žygių skaičiumi pralenkė turtingus prūsus ar karingus kuršius.

PDF 125-126

Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šventykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109 ## Puslapis 126 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiuma aprūkusios nuo dūmų, nedailiai suręstos ir be jokios tvarkos palei klampius kelius išbarstytos. Visi tie pastatai, atskirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kaimus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją. Lietuvai, ilgai nuo krikščioniškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie gotikos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo.

PDF 125-126

Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šventykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, 109 ## Puslapis 126 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiuma aprūkusios nuo dūmų, nedailiai suręstos ir be jokios tvarkos palei klampius kelius išbarstytos. Visi tie pastatai, atskirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kaimus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją. Lietuvai, ilgai nuo krikščioniškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie gotikos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo.

PDF 186

Vokietija kartojo nebeturinti regione interesų, Anglija ir Prancūzija kariavo, o sutriuškinus Lenkiją jų įtaka regione apskritai sumažėjo. SSRS 1940 metų ultimatumas ir sovietų okupacija Įsileidusi sovietų bazes Lietuva palaidojo viltis būti išrinkta į Tautų Sąjungos Tarybą.

PDF 177

Ženevoje sudaryta Baltijos valstybių politinė ir diplomatinė sąjunga – Baltijos antantė arba Baltijos santarvė, siekusi stiprinti ekonominį, socialinį, teisinį ir administracinį bendradarbiavimą. Tačiau ji negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą. Po nesėkmingų tiesioginių derybų su Lenkija apsiribota proginiais diplomatiniais ryšiais, o į visus kitus tarptautinės politikos įvykius Lietuva žiūrėjo tik per Vilniaus prizmę.

PDF 282

Sudarant Liublino uniją, Lenkijoje, be seimelių, dar būdavo daromi dviejų jos provincijų — Didlenkių ir Mažlenkių — atskiri astovų suvažiavimai, vadinami generaliniais seimeliais. Mat, anksčiau Lenkija buvo susidėjusi iš dviejų valstybių, ir šito dvilypio savarankiškumo žymės dar tebebuvo neišnykusios.

PDF 146

1922 m. sausį jie surengė rinkimus Vilniaus krašte – Vidurinėje Lietuvoje, kuri formaliai prisijungė prie Lenkijos, o Lietuva liko „nei karo, nei taikos“ situacijoje. Ar Lietuva nepralaimėjo neišnaudojusi visų federacijos idėjos su Lenkija galimybių, kad Rytų Europoje nebuvo įdiegtas Šveicarijoje pasiteisinęs kantonų principas?

PDF 71

bent jau Vilnius prilygo, o gal net pradėjo lenkti (Vilniaus kaip „Lietuvos Jeruzalės“ idėja) tokius žydų kultūros centrus kaip Krokuva, Liublinas ar Lvovas. Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruomenių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK. Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586).

PDF 134

Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.

PDF 54

Pagaliau 1008 m. gale jis išvyko iš Lenkijos aisčių krikštyti net su 18 palydovų. Bet ir jo misijos nebuvo sėkmingos.

PDF 273

jos egzistencijai pastoviai grasė vokiečių ordinas. Lietuvos pietvakariuose buvo dar ir trečia valstybė — Lenkija, su kuria išsivystė ilgametis konfliktas. Kaip kryžiuočių ir Maskvos atvejais Vilniaus ir Trakų valdovai darniai bendradarbiavo, taip trečiame fronte broliui Liubartui labiausiai talkino Kęstutis.

PDF 45

Todėl kunigaikštis pasiuntė pas minėtąjį brolį magistrą Hermaną laiškus per įgaliotus pasiuntinius, kurie papasakojo ir jam, ir jo broliams, dėl kurių priežasčių leidosi į kelią; tada magistras, pasitaręs visais klausimais su broliais ir apsvarstęs su jais šį keblų reikalą, davėsi galop kunigaikščio įkalbamas, patartas popiežiaus, imperatoriaus Fridricho II ir Vokietijos kunigaikščių, kurie pasižadėjo, esant reikalui, jam padėti patarimais bei suteikti pagalbą. Taigi pas Lenkijos kunigaikštį magistras pasiuntė brolį Konradą iš Landsbergo ir dar vieną savo Ordino brolį pasidairyti Kulmo žemėje ir pažiūrėti, ar pasiuntiniai iš tikrųjų atvykę jo noru. Kai šie vyko į Lenkiją, kunigaikštis buvo kažkur toli iškeliavęs, o į Lenkijos žemę įsibrovė prūsų kariuomenė ir ją nuniokojo gaisrais ir grobstymais.

PDF 68

Pavadinimas tarsi reiškė, kad tai – lygiateisė dviejų valstybių sąjunga. Iš tikrųjų šioje sąjungoje vyravo Lenkija. Aukščiausia (šalia valdovo) valdžios institucija – bendras Seimas, susidėjęs iš Senato ir Atstovų rūmų ir rinkęs karalių. Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

PDF 233

Jei dar pridėsime apsikarūnavusio Vytauto ir visiškai nutrauktų unijos santykių perspektyvas, tai toks Lenkijos politikų susinervavimas ir susirūpinimas mums nebus tiek nuostabus. Lenkija visa tai jautė ir matė. Reikėjo iš paskutiniųjų gelbėtis, kad unija pasiliktų nesuardyta.

PDF 227

Vytauto karūnacija Lenkijai kėlė didelį pavojų^1 ), nes per ją Lietuva galėjo visiškai išsivaduoti iš Lenkijos, o Lenkija dėl to būtų netekusi Europoj tos galybės ir reikšmės, kurią turėjo susijungusi su Lietuva. Be to, tuo pat metu paaiškėjo ir lietuvių pažiūra į uniją su Lenkija.

PDF 85

Pasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi šiol ši konstitucija yra tik Lenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m. rudenį padarė esminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose. Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a.

PDF 183

O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija. Tačiau Lietuvos vyriausybė, lenkams pralaimint mūšius ir be vokiečių galėdama užimti Vilnių, suvokė žygį į Vilnių ne kaip karinę, o kaip politinę problemą ir tikino lenkus, kad nė vienas Lietuvos kareivis neperžengs administracinės linijos.

PDF 44

3. Apie prūsams duotas dovanas, kuriomis norėta numalšinti jų žiaurumą Ir anksčiau, kai minėtoji Lenkijos žemė dar nebuvo taip smarkiai siaubiama, kai dar šis tas joje buvo likę, tas pats kunigaikštis buvo taip didžiai [prūsų] prispaustas ir įbaugintas, kad nė karto nėra jiems drįsęs atsisakyti, kai tik šie pas jį atsiųsdavo žygūnus, reikalaudami duoti žirgų ir ryškiaspalvių drabužių. Kai nebeturėjo kuo jų reikalavimų patenkinti, pasikvietė į pokylį savo kilminguosius bei kitus drauge su jų žmonomis ir, šiems prie stalo smagiai bevalgant ir begeriant, slapta įsakė perduoti minėtiesiems netikėlių pasiuntiniams jų drabužius bei žirgus165.

PDF 146

Per aštuonioliką savo laisvo valdymo metų jis buvo gerai įsistiprinęs Lietuvoje ir paskleidęs savo įtaką tolimuose rusų kraštuose, Lenkijoje ir net Aukso Ordoje. Bet Žalgirio mūšis, kuriame jis palaužė Vokiečių Ordino galybę, Vytauto valdžią dar labiau sutvirtino ir praskynė kelią į tikruosius jo didybės laikus.

PDF 381

Todėl mes, Aleksandras, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis.

PDF 179

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 179 dėl tos kovos baigties jis neturi iliuzijų, tad pasisako už taikų sprendimą. Kadangi Vilniaus pripažinimo Lenkijai ultimatumas nelietė, kovo 19 dieną Lietuva ultimatumą priėmė. Nors tūkstančiai karštakošių Lenkijos miestų gatvėse ugningai skandavo „Marsz na Kowno“ („Marš į Kauną“), oficialiąją Varšuvą rezultatai tenkino.

PDF 71

bent jau Vilnius prilygo, o gal net pradėjo lenkti (Vilniaus kaip „Lietuvos Jeruzalės“ idėja) tokius žydų kultūros centrus kaip Krokuva, Liublinas ar Lvovas. Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruomenių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK. Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586).

PDF 142

Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis. Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, A. Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyventa išties mažai, priskirti Lietuvai.

PDF 53

Epochos pobūdį lėmė Lietuvos suartėjimas su Lenkija. Su nedidelėmis išimtimis Lietuva, valdyta tų pačių valdovų (personalinė unija) kaip ir Lenkija, nors valstybės buvo atskiros. Lenkijos ir Lietuvos sostuose sėdėjo lietuviškos kilmės Jogailaičių dinastija (iki 1572 m.

PDF 270

Pirmiausia kurį nors Gediminaitį išsirinkdavo sau valdovu Lietuva, o paskui jį išsirinkdavo ir Lenkija.

PDF 256

1994 m. balandžio 26 d. santykius vaisingai vainikavo po ilgų derybų Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.

PDF 309

Lietuviai pareiškė, jog nesutinką nei su vieno nei su antro išrinkimu, ir išvažiavo namo. Tuo tarpu Lenkijoj laimėjo Zamoiskis. Būdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, jis atvykstančio Maksimilijono neįleido į Krokuvą Tuo būdu buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.

PDF 179

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 179 dėl tos kovos baigties jis neturi iliuzijų, tad pasisako už taikų sprendimą. Kadangi Vilniaus pripažinimo Lenkijai ultimatumas nelietė, kovo 19 dieną Lietuva ultimatumą priėmė. Nors tūkstančiai karštakošių Lenkijos miestų gatvėse ugningai skandavo „Marsz na Kowno“ („Marš į Kauną“), oficialiąją Varšuvą rezultatai tenkino.

PDF 144

Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą.

PDF 107

1862 m. Kongresinėje Lenkijoje ir Lietuvoje susikūrė „raudonųjų“ organizacijos sukilimui rengti. „Raudonieji“ – prodemokratiškai nusiteikęs bajorų jaunimas, tikėjęs, kad pavyks įtraukti į sukilimą valstiečius, kuriuos, anot jų, turėjo nuvilti caro paskelbta baudžiavos naikinimo tvarka.

PDF 107

Netrukus Varšuvoje ir Vilniuje kilo patriotinių manifestacijų banga, nuslūgusi tik po to, kai vasaros pabaigoje caro valdžia įvedė karo padėtį. 1862 m. Kongresinėje Lenkijoje ir Lietuvoje susikūrė „raudonųjų“ organizacijos sukilimui rengti.

PDF 231

Apie Vengrijos bei Lenkijos nuniokojimą ir apie Kolomano, Vengrijos karaliaus brolio, ir Henriko, Vroclavo kunigaikščio, žūtį Tais pačiais metais rytų šalyse gyvenusi totorių tauta įsiveržė į Vengriją ir Lenkiją, kur mūšyje nukovė Kolomaną, Vengrijos karaliaus brolį, Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir galybę kitų, kuriuos ten stengė užtikti, o tas šalis pavertė dykromis, todėl daug žmonių vieno kalno dulkėmis maitinosi nelyginant miltais (Mart. p. 399).

PDF 461-462

O grašius, Tikocine lenkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą. Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445 ## Puslapis 462 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties lenkiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet kurio mūsų valdų miesto valdybą, tiek pilies, tiek miesto, būtų atnešta ir paduota.

PDF 142

Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, A. Jofė sutiko Vilnių ir tas žemes, net Gardiną ir Lydą, kur lietuvių gyventa išties mažai, priskirti Lietuvai. Lietuvai pripažinta teritorija buvo gana artima 1795 m.

PDF 41

Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teigti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės valią, nebūta.

PDF 364

Taip pat tikėjimu ir garbe prisaikdiname visus mūsų pareigūnus, kurie tuos reikalus tvarkys kaip mūsų tarnai, kai to teks imtis, kad ištikimai, kaip doriems žmonėms pridera, saugotų tuos daiktus ir niekam kitam neduotų, tik pagal šį paskyrimą ir mūsų valią. Ir ypač, kad jos didenybė karalaitė Ona, pasilikusi čia, Lenkijoje, liktų su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis, nors pasitikėdami savo pavaldinių, garbingų žmonių, dorumu, nebijome dėl to, kad, mokant kraitį, ji galėtų netekti tų išmokėjimų, sumų, dvarų ir valdų, to, ką davė Dievas.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus grašius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 17

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a. viduryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika.

PDF 266

Už tai Liudvikas jam turėjo iš popiežiaus išrūpinti karaliaus karūną. Be to, Vengrija su Lenkija turėjo priversti ordiną grąžinti Lietuvai atimtas jos žemes ir ją ginti nuo kryžiuočių ir totorių. Abi pusi tą susitarimą patvirtino priesaiko- (^5) **VMPL, I, nr.

PDF 42

Artimiausia Lietuvos kaimynė buvo Lenkija ir Krėvos sutartis atskleidė naują Lietuvos istorijos puslapį: Lietuva atsigręžė į Lenkiją. 1387 m.

PDF 12-13

Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Rytų Europoje, nuo Viduramžių kūrėsi individualus valstiečių ūkis, o ne bendruomenė, formavosi bajorų pilietinė visuomenė, o ne rytietiškas centralizmas ar despotija, Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 13 vyravo vakarietiška kultūrinė orientacija ir katalikybė, o ne stačiatikybė, nors buvo surastas integracijos modelis, pagimdęs lokalinės bažnytinės unijos idėją, o tai leidžia kalbėti apie Lietuvą kaip jungtį tarp lotyniškosios Vidurio ir bizantinės Rytų Europos.

PDF 349

Tokių atsitikimų buvo ir daugiau. Lietuvos bajorija jautėsi su Lenkijos bajorija sudaranti vieną luomą, vieną bajorų visuomenę, arba, kaip tada sakydavo, vieną „tautą", tačiau Lietuva rūpinosi ji pati: pati ją gynė nuo priešų, pati, kartais net nesiklausdama lenkų, darė atskiras sutartis, 1655 m., kaip matėm, buvo net pasiryžusi visiškai skirtis su Lenkija.