Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
5 teiginiai7 įrašai0 ryšių
Dusburgietis teigia, kad apie vienos Sembos dalies nusiaubimą 1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509 įsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent: Abendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie. Dusburgietis teigia, kad ordino lotyniškuose dokumentuose nerija (Neria) iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Ordino lotyniškuose dokumentuose vardu Neria iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
509 D.— per Neriam Curoniensem, iri dicta Neria, Jer.— dî kûrîsche Nerge, kûrschin Nerge. Ordino lotyniškuose dokumentuose nerija (Neria) iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Nemuno žemupys nuo santakos su Nerimi patogus laivybai, išplaukti į jūrą taip pat patogu per pietinę Kuršių nerijos dalį kertantį sąsiaurį.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Jų gyvenime Nemunas turėjo būti labai svarbus, mat vandens keliai patogiausi ir patikimiausi. Nemuno žemupys nuo santakos su Nerimi patogus laivybai, išplaukti į jūrą taip pat patogu per pietinę Kuršių nerijos dalį kertantį sąsiaurį. Nemuno vidurupyje ir didžiausiame jo intake Neryje daugybė esančių rėvų sunkino laivybą, tačiau neužkirto jai kelio.
Pirmosios liekanų dabar yra vadinamojoje Kur šių nerijoje, o antrosios liekanos — tos pačios nerijos pietinė dalis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Pirmosios liekanų dabar yra vadinamojoje Kuršių nerijoje, o antrosios liekanos — tos pačios nerijos pietinė dalis
Kuršių nerijoje prie sūriosios jūros pakrantės buvo pastatyta Noihauzo pilis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
pastatydino nerijoje, sūriosios jūros pakrantėje, stiprią pilį, kuri buvo vadinama Noihauzu
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 5 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |