Dusburgietis teigia, kad apie vienos Sembos dalies nusiaubimą 1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509 įsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent: Abendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie. Dusburgietis teigia, kad ordino lotyniškuose dokumentuose nerija (Neria) iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Apie vienos Sembos dalies nusiaubimą\n\n 1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509\nįsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent:\nAbendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie, niekur nesutikę pasipriešinimo, sveiki\nir gyvi sugrįžo atgal.
509 D.— per Neriam Curoniensem, iri dicta Neria, Jer.— dî kûrîsche Nerge, kûrschin Nerge. Ordino lotyniškuose dokumentuose nerija (Neria) iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Nemuno žemupys nuo santakos su Nerimi patogus laivybai, išplaukti į jūrą taip pat patogu per pietinę Kuršių nerijos dalį kertantį sąsiaurį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Jų gyvenime Nemunas turėjo būti labai svarbus, mat vandens keliai patogiausi ir patiki- miausi. Nemuno žemupys nuo santakos su Nerimi patogus laivybai, išplaukti į jūrą taip pat patogu per pietinę Kuršių nerijos dalį kertantį sąsiaurį. Nemuno vidurupyje ir didžiausiame jo intake Neryje daugybė esančių rėvų sunkino laivybą, tačiau neuž- kirto jai kelio.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)