Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
11 teiginių10 įrašų6 ryšiai
Kuoknesė yra istorinė vieta, minima kaip miestas, pilis ir su ja susijusi valda. 1222 m. Kuoknesę valdė kunigaikštis Vosylius, o po konflikto su juo pilis ir valda liko vyskupo nuosavybė. Vėliau vyskupas Albertas Kuoknesės pilį su aplinkinėmis valdomis dovanojo sutuoktiniams, nors pateiktuose šaltiniuose jų tapatybė šiame fragmente nenurodyta. 1601 m. balandžio 1 d., mūšio išvakarėse, Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, tačiau lietuvių įgula nepasidavė; mieste įsitvirtino 2500 švedų karių, o apsuptajai kariuomenei buvo siunčiami maistas ir šaudmenys.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
|
|
| Infrastruktūra |
|
|
|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Švedijos kariuomenė per trumpą laiką užėmė Kuoknesę, o 1608 m. rudenį Jonas Karolis Chodkevičius ją išvadavo.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Maža to, ms laivams iplaukti j Rygos uosta. Per trumpa “| laiką Švedijos kariuomenė užėmė Paidę (Weisenstein), Kuoknesę (Kokenhausen) ir Viljandį (Fellin). 1608 m.
Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė. 2500 švedų karių įsitvirtino mieste ir pradėjo pilies apgultį. Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo pristatyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis.
1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. 1609 m. kovo mėnesį jis pabandė pulti Daugavgryvą ir taip pralaužti Rygos blokadą, bet papildomais įtvirtinimais sustiprinę senąją tvirtovę, Nilsomo Sternskioldomo vadodinamasis Zebžidovskio rokošas privertė vaujama 250 švedų karių įgula su 29 patranJoną Karolį Chodkevičių nutraukti karo komis sugebėjo atsilaikyti prieš netikėtą veiksmus Livonijoje ir vykti į Lenkiją padėti lietuvių puolimą. Po nepavykusio puolimo
Švedijos kariuomenė per trumpą laiką užėmė Paidę, Kuoknesę ir Viljandį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Maža to, ms laivams iplaukti j Rygos uosta. Per trumpa “| laiką Švedijos kariuomenė užėmė Paidę (Weisenstein), Kuoknesę (Kokenhausen) ir Viljandį (Fellin). 1608 m.
Prieš Kuoknesės mūšį Lietuvos kariuomenė sumušė švedų dalinį ir paėmė beveik visus Dauguva plukdytus laivus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gegužės 28 d. Lietuvos kariuomenė šį dalinį sumušė ir išsklaidė. Paėmė beveik visus laivus, kuriais Dauguvos upe švedai atplukdė 96 KUOKNESĖS MŪŠIS 1601 m. birželio 23 d. L Arialentibas (Souk snjam Lirhuanis (rus (areli Duos SadSijimunds Tereu Pisa S See Regs ac newfie Kuoknesés mūšis 1601 m. XVIII a. piešta iliustracija maistą ir amuniciją.
Tuo pačiu laiku Veisekė, kunigaikštis Kuoknesės, matydamas ūkinykus krikštijantis, atėjo, gerin damos vokyčiams, v.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tuo atėjus pirmasis darbas tų meldžionų buvo, iki nepradėjus kariauti, mūrus Rygos paaukštinti taip, jog ilgainiui nebebūt nė kokio pavojaus nuo netikėlių. Tuo pačiu laiku Veisekė, kunigaikštis Kuoknesės, matydamas ūkinykus krikštijantis, atėjo, gerindamos vokyčiams, v. Albertą į Rygą lankyti, kursai jį su didžia žmonysta priėmė ir vaišino.
1208 m. vyskupas Albertas atstatė Kuoknesės pilį ir trečdalį jos perleido kalavijuočių riteriams.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Grįžęs iš Vokietijos vyskupas Albertas, apsvarstęs aplinkybes, jj siejančias su Lietuva, mat tikėjosi sulaukti iš tos pusės puolimų, juolab turėdamas valdą Kuoknesėje, sumanė atnaujinti tenykštę pilį, kurią rado visiškai sugriautą, kitaip tariant, jos vietoje kalvą, apauguslią krūmais, įvairių šiukšlių nusėtą. Įsakęs iškuopti, sumūrijo tvirtovę. Trečdalį perleido kalavijuočių riteriams, o kitus du trečdalius savo nuožiūra atidavė valdyti Rudolfui iš Jericho.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.