Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
4 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kolainių mokykla buvo uždaryta kartu su Kalvarijos ir Padubysio mokyklomis. Apie balandžio vidurį Prūsijos magistras Meinhardas apgulė Kolainius, Lietuvos pilį prie Nemuno pakrantės arčiausiai Prūsijos. Kojelavičiaus pasakojime, iš baimės išsibėgiojus gynėjams, Kolainių pilis buvo užimta ir sudeginta, o septyni šimtai žmonių išvaryti į vergiją.
Patikrinti teiginiai
Kolainių mokykla buvo uždaryta kartu su Kalvarijos ir Padubysio mokyklomis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Visa tai buvo daroma rusiškajam gaivalui su- stiprinti. Nebuvo aplenktos nė mokyklos: Kalvarijos, Padubysio ir Kolainių mokyklos buvo uždarytos, o Kražių mokykla perkel- ta į Kauną. Uždarytų mokyklų vietoje veltui buvo bandomos kurti rusiškos mokyklos: jos neturėdavo mokinių.
Apie balandžio vidurį Prūsijos magistras Meinhardas apgulė Kolainius, Lietuvos pilį prie Nemuno pakrantės arčiausiai Prūsijos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Už žalą, padarytą per šį niokojamą iš\npuolį Sembai, lietuviams buvo atsilyginta kitais ir dar\nkokios ypatingos progos pasiplėšti, ir vieni, ir kiti vi\nsą laiką rengė karo žygius; ir vieni, ir kiti, tuo būdu\nkariaudami, smogė nemažai stiprių smūgių. Pirmiausia\nėmėsi kariauti Meinhardas, Prūsijos magistras, apie\nbalandžio vidurį apgulęs Kolainius, arčiausiai Prūsijos\nNemuno pakrantėje esančią Lietuvos pilį. Penki šim\ntai riterių buvo išsiųsta iš stovyklos aplinkinių kaimų\nniokoti, o du tūkstančiai pėstininkų atkakliai puolė\napsuptą pilį.
Kojelavičiaus pasakojime, iš baimės išsibėgiojus gynėjams, Kolainių pilis buvo užimta ir sudeginta, o septyni šimtai žmonių išvaryti į vergiją.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš baimės išsibė giojus gynėjams, buvo užimta ir sudeginta Kolainių pilis, vėliau, nuniokojus kaimus, be kito grobio, išsi varyta į vergiją septyni šimtai žmonių. Šią vietą kry žiuočiai nuolatos puldinėjo, todėl, norėdamas apsisau goti nuo jų staigių antpuolių, Vytenis pavasario pra džioje liepė sustiprinti įtvirtinimus. Bertoldas negalėjo leisti, kad iš jo atimamas toks patogus kelias, todėl, su kariuomene užpuolęs darbininkus, jis stengėsi iš ardyti visus įrenginius; kadangi lietuviai, iš anksto ti kėdamiesi šitokių veiksmų, laikė netoliese paslėptus karių būrius, tykančius progos pulti, antpuolis lengvai buvo atremtas.
Prūsijos magistras Meinhardas pradėjo apsupti Kolainių tvirtovę, vieną iš artimiausių Šalavijai, dešiniajame Nemuno krante.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Tikriausiai \nvisa tai, ką rašėme, gerai žinojo Prūsijos magistras Mein- \nhardas, kadangi pradėjo nuo apsupties Kolainių tvirto\nvės, vienos iš artimiausių Šalavijai, dešiniajame Nemuno \nkrante.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 2 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |