vieta

Kolainiai

4 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kolainių mokykla buvo uždaryta kartu su Kalvarijos ir Padubysio mokyklomis.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 478

Visa tai buvo daroma rusiškajam gaivalui su- stiprinti. Nebuvo aplenktos nė mokyklos: Kalvarijos, Padubysio ir Kolainių mokyklos buvo uždarytos, o Kražių mokykla perkel- ta į Kauną. Uždarytų mokyklų vietoje veltui buvo bandomos kurti rusiškos mokyklos: jos neturėdavo mokinių.

t-002vidutinis

Apie balandžio vidurį Prūsijos magistras Meinhardas apgulė Kolainius, Lietuvos pilį prie Nemuno pakrantės arčiausiai Prūsijos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 161

Už žalą, padarytą per šį niokojamą iš\npuolį Sembai, lietuviams buvo atsilyginta kitais ir dar\nkokios ypatingos progos pasiplėšti, ir vieni, ir kiti vi\nsą laiką rengė karo žygius; ir vieni, ir kiti, tuo būdu\nkariaudami, smogė nemažai stiprių smūgių. Pirmiausia\nėmėsi kariauti Meinhardas, Prūsijos magistras, apie\nbalandžio vidurį apgulęs Kolainius, arčiausiai Prūsijos\nNemuno pakrantėje esančią Lietuvos pilį. Penki šim\ntai riterių buvo išsiųsta iš stovyklos aplinkinių kaimų\nniokoti, o du tūkstančiai pėstininkų atkakliai puolė\napsuptą pilį.

t-003vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime, iš baimės išsibėgiojus gynėjams, Kolainių pilis buvo užimta ir sudeginta, o septyni šimtai žmonių išvaryti į vergiją.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 164

Iš baimės išsibė giojus gynėjams, buvo užimta ir sudeginta Kolainių pilis, vėliau, nuniokojus kaimus, be kito grobio, išsi varyta į vergiją septyni šimtai žmonių. Šią vietą kry žiuočiai nuolatos puldinėjo, todėl, norėdamas apsisau goti nuo jų staigių antpuolių, Vytenis pavasario pra džioje liepė sustiprinti įtvirtinimus. Bertoldas negalėjo leisti, kad iš jo atimamas toks patogus kelias, todėl, su kariuomene užpuolęs darbininkus, jis stengėsi iš ardyti visus įrenginius; kadangi lietuviai, iš anksto ti kėdamiesi šitokių veiksmų, laikė netoliese paslėptus karių būrius, tykančius progos pulti, antpuolis lengvai buvo atremtas.

t-004vidutinis

Prūsijos magistras Meinhardas pradėjo apsupti Kolainių tvirtovę, vieną iš artimiausių Šalavijai, dešiniajame Nemuno krante.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 288

Tikriausiai \nvisa tai, ką rašėme, gerai žinojo Prūsijos magistras Mein- \nhardas, kadangi pradėjo nuo apsupties Kolainių tvirto\nvės, vienos iš artimiausių Šalavijai, dešiniajame Nemuno \nkrante.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmiausia ėmėsi kariauti Meinhardas, Prūsijos magistras, apie balandžio vidurį apgulęs Kolainius, arčiausiai Prūsijos Nemuno pakrantėje esančią Lietuvos pilį. Penki šim tai riterių buvo išsiųsta iš stovyklos aplinkinių kaimų niokoti, o du tūkstančiai pėstininkų atkakliai puolė apsuptą pilį. Gynė ją šimtas dvidešimt raitelių, vado vaujamų Surmino, ryžtingo ir prityrusio vyro; narsiai ir ilgai pilies įgula atmušinėjo priešų antpuolius, ne leisdama jiems be nuostolių supti tvirtovės, mat atvi rame lauke šie buvo nesunkiai sužeidžiami ietimis ir strėlėmis; kadangi įgula buvo nedidelė, o priešas, pul damas iš visų pusių, nepaliauj amai sekino menkas jė gas, vos ne vos įstengiančias vienu metu užstoti visą gynybinę sieną, lietuviai patyrė didelių nuostolių; kai vos dvylika jų liko nesužeistų, pilėnams iškilo baisus pavojus, tačiau netikėta priešų klaida pakeitė padėtį, tokią, rodos, beviltišką.