Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
10 teiginių10 įrašų5 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Klaipėdos kraštas (vok. Memelland) – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą 1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas. Plotas (be vidaus vandenų) 2416 km², ilgis apie 140 km. Jį sudarė dabartinių Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Kretingos rajonų, Pagėgių savivaldybės teritorija, Klaipėda ir Neringa.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos. Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Paskirtis |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Jono Budrio vadovaujamas Klaipėdos sukilimas padėjo Lietuvai XX a. pirmoje pusėje susigrąžinti Klaipėdos kraštą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Klaipėdos sukilimas, kuriam vadovavo J. Budrys, tapo paskutine ofenzyvinio pobūdžio Lietuvos karinė operacija, kurios dėka xx a. pirmoje pusėje buvo susigrąžintas Klaipėdos kraštas, vokiečių užgrobtas dar XII a. viduryje.
Taikos konferencija atskyrė Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, bet jo neprijungė prie Lietuvos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos.** Taikos konferencija tik iš dalies teatsižvelgė į tuos lietuvių reikalavimus: ji atskyrė nuo Vokietijos tik mažą dalį žemių, kuriose nuo senų senovės gyveno lietuviai. Bet kadangi tada Lietuvos likimas formaliai dar nebuvo išspręstas, tai tas atskirtas kraštas, gavęs Klaipėdos krašto vardą, nebuvo prijungtas prie Lietuvos, o buvo laikinai paliktas didžiųjų valstybių žinioje.
1919 m. Versalio taikos konferencija nuo Vokietijos atskyrė Klaipėdos kraštą, bet jo neatidavė Lietuvai.
Be to, moderniosios Lietuvos valstybės kūrėjai pretendavo į Mažosios Lietuvos žemes. Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą valdė prancūzų administracija, remiama prancūzų pėstininkų bataliono.
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje.
Berlyne nustatyta sienos linija Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje.
Abi šalys Berlyne nustatė sienos liniją, kuri Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje. Paskui Lietuva tikėjosi, kad Klaipėdos klausimas bėra tik vidaus problema, tačiau vokiečiai nemanė, kad techninės sutartys reiškia galutinį Klaipėdos atsisakymą...
Klaipėdos krašto integravimą sunkino tai, kad vokiškoji krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.
„Ašies“ susidarymas kilus politinei krizei dėl užsienio intervencijos rodė pasikeitus opozicinių partijų veiklos taktiką. Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikūrusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus.
Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą.
Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė nerado atramos Klaipėdos krašto viduje: krašto vokiečiams nepatiko būti „tautine mažuma“, jie apskritai Lietuvos valdymą laike sezoniniu dalyku. Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžiosios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.